Gamtos dienoraštis

Pievinės lingės patinas tupėjo ant laukų keliuko Najavalakių k. (R.V.).

Pievinės lingės patelė medžiojo Vidgirėlių k., laukuose.

Čia pat ant elektros stulpų laidų per ne pilną puskilometrį vienas nuo kito, tupėjo paprastųjų medšarkių patinėliai (G.B., R.V.).

Nerimaujantis dirvinis sėjikas patinėlis stebėtas Kumečių plynėje.

Galima manyti, kad šiais metais čia perėjusių sėjikų pora perėjo sėkmingai ir augina jauniklius. Naujai iškirstuose plynės plotuose garsinosi ir geltongalvė kielė, tai dar viena, nauja šiai rūšiai teritorija.

Rudės plynėje iš trijų ar keturių gal perėjusių tikučių porų, panašu, kad sėkmingai perėjo tik viena. Nerimavo tik vienas paukštis, visi kiti stebėti tikučiai elgėsi kaip migracijos metu.

Rudės ežerėlių pakraščiuose, vis perskrisdami maitinosi du jūriniai kirlikai – antroji šios rūšies registracija. Į plynę pamedžioti atskrido ir pievinės lingės patinas.

Virš palių, tarp Kumečių ir Rudės plynių užskrido šeši čiurliai, staigiai pasisukioję nuskrido tolyn. Netoliese, beveik iš pokojų pakilo teterva, šiuo metu jos turėtų vedžioti jauniklius, bet pastarųjų nesimatė.

Bebaigiančios žydėti spanguolės, kaip ir vaivorai jau mezga pirmąsias uogas. Žydėti baigia ir pelkiniai gailiai (R.V.).

Žuvinto centrinėje dalyje, kartu su tėvais, stebėtas ypač ankstyvas, jau skraidantis juodųjų žuvėdrų jauniklis, kai tuo tarpu kolonijose, kitų juodųjų žuvėdrų jaunikliai dar tik ritasi.

Šiais metais, Žuvinto juodųjų žuvėdrų kolonijose peri 90 porų.

Daugelio rudagalvių kirų jaunikliai taip pat jau skraido.

Ežere visiškai nematyti pilkųjų žąsų - šeriasi.

Pradeda žydėti lelijos (G.B., R.V.).

Medžiojanti balinė pelėda stebėta Amalvo polderyje.

Ten pat į žolynus nakvynei nusileido keturios jaunos dar neperinčios pievinės lingės (3 ♂ ir ♀) (G.B.).

Iš Amalvo palių, naktinei medžioklei į polderio pievas išskrido lėlys (R.V.). 

Jūrinis kirlikas Charadrius hiaticula – nauja, 237-oji rezervato paukščių sąrašui rūšis.

Ji stebėta kartu su juodakrūčiu bėgiku ant Žuvinto ežero salos krašto. Iki šiol Žuvinte informacijos apie jūrinio kirliko stebėjimus nebuvo. Lietuvoje šie kirlikai gausiau stebimi pajūryje ar pamaryje, tačiau perėjimo atvejų pasitaiko ir Vidurio bei Pietų Lietuvoje.

Jūrinį kirliką lengva supainioti su įprastu upiniu kirliku, nuo kurio skiriasi tuo, kad neturi geltono žiedelio apie akį, oranžinėmis kojomis ir snapo pamatine dalimi _ ji oranžinė, o galas juodas. Be to jūriniai kirlikai yra didesni, skrendant sparnuose matomos baltas skersines juostos. (R.V.).

Ritasi upinių žuvėdrų jaunikliai (R.V.).

Jūrinis kirlikas Žuvinto Saloje

Trys nebaikštūs juodakrūčiai bėgikai stebėti ant augmenija neapžėlusio Žuvinto ežero salos krašto (R.V.).

Kilniųjų erelių, suaugusių paukščių, pora stebėta aukštai sklandanti virš Žuvinto ežero ir palių. Ežere keletą kartų stebėti atskiri būreliai baltaskruosčių žuvėdrų, po keliolika paukščių viename (įprastai ji - labai reta rūšis) ir vos viena kita baltasparnė žuvėdra. 

G.B.

Penki migruojantys apvaliasnapiai plaukikai stebėti ant Žuvinto kinies centrinėje ežero dalyje.

Vištvanagio patelė iš Gojaus miškelio nuskrido link Riečių k. (G.B.).

Aukštapelkėje pradeda žydėti: gailiai, vaivorai, balžuvos, mėlynės, bruknės. Tuo tarpu kupstiniai švyliai jau brandina sėklas, skleidžia savo pūkus (R.V.).

Parskrido čiurliai (G.B.).

Žuvinto rudagalvių kirų kolonijose – 1488 lizdai, juose jau ritasi pirmieji jaunikliai. Kirų kolonijose aptikti ir 5 ausytųjų kragų lizdai.

Gulbių giesmininkių lizde į šiaurę nuo ežero Salos iš 9 kiaušinių, tėra 8.

Žuvinto ežere formuojasi nesėkmingai perėjusių ir praradusių vadas pilkųjų žąsų būriai, iš viso 199 žąsys. Šalia jų dar vis laikosi migruojančių baltakakčių (30), želmeninių (1) žąsų.

Šiaurinėje ežero dalyje medžioja pora sketsakalių.

Tęsiasi tamsiųjų tilvikų migracija, įvairiose ežero vietose girdėti jų balsai.

Pražydo pirmieji lugnių žiedai (G.B., R.V.).

Viksvinėje pievoje ties Žuvintų k. gieda meldinė nendrinukė.

Beržinės pelkėje griežia pirmoji griežlė (R.V.).

Parskridę švilpauja volungės.  Žuvinto ežere medžioja sketsakalis.

Ežero Saloje jau yra išsiritusių pempiukų. Čia peri 7 poros pempių, tačiau daugumoje lizdų kiaušinėliai dar vis perimi (R.V.).

Išsiritę ir slankų jaunikliai, Amalvos pelkėje pakilus motinai netikėtai aptiktas besislapstantis jos mažylis (G.B.).

Geltongalvių kielių pora nerimaudama skraido praeitą rudenį išdegusioje Epušės pusiasalio dalyje. Patelė stebėta su lizdine medžiaga snape, tai rodo, kad pora ruošia lizdą perėjimui. Tai dar viena nauja geltongalvių kielių perimvietė (R.V.).

Apie tūkstantis baltakakčių žąsų parskrido iš laukų į ežerą. Tai gan vėlyva didoko skaičiaus registracija.

Parskridę meldinės nendrinukės - patinėlis gieda Dambavaragio pelkėje (R.V.).

Apie 750 gervių, greičiausiai migrančių, būrys braidžiojo po pernai iškirstus Kiaulyčios pelkės nendrynus.

Virš Žuvinto ež. nedideliais būreliais, bet gausiai migruoja tamsieji tilvikai ir gaidukai.

(A.P, G.B.)

Pievinės lingės patinas užsiėmė lizdinę teritoriją Žuvinto ež. Saloje - veja šalin nendrinę lingę. Paskutinį kartą šioje vietoje pievinės lingės perėjo prieš trejus metus. Saloje - apie 150 gaidukų būrys, šalimais skraido mažieji kirai.

Pievinės lingės patinas praskrido virš Amalviškių k.

Amalvo polderio kanale – pilkųjų žąsų vada, tai pirmasis žąsų perėjimo šioje vietoje faktas.

Parskridę gegutės, rudosios devynbalsės (R.V.).

Didelis ir triukšmingas, net 96 didžiųjų kuolingų būrys suka ratus virš Žuvinto salos. Tokio dydžio šios rūšies paukščių būrio Žuvinte dar nebuvo registruota (A.P.)

Ežere prasidėjo kuojų nerštas.

Vakare virš Žuvinto stebėtos parskridę 2 baltasparnės ir 1 baltaskruostė žuvedros, 5 vidutinės kuolingos, kartu su keliomis didžiosiomis kuolingomis. Plovinių vištelių apskaitų metu šie paukščiai buvo stebėtinai tylūs.

Parskridę didžiosios krakšlės ir ežerinės nendrinukės.

Gulbių giesmininkių lizde į šiaurę nuo ežero Salos sudėti 9 kiaušiniai.

(G.B., A.P.)

Suokia pirmoji lakštingala (G.B.).

Virš žuvinto ež. gylės - būreliai juodųjų žuvėdrų ir mažųjų kirų; ties Sala - upinės žuvėdros. Visi tie paukščiai stebimi pirmąkart šiemet. Visuose ežero kampuose garsinasi plovinės vištelės, o didžiųjų baublių suskaičiuota daugiau, nei iki šiol - 19 būbsinčių patinų. Parskrido pilkosios devynbalsės ir žaliosios pečialindos. Balose užkūmavo raudonpilvės kūmutės (G.B., A.P.).

Kiaulyčios žemapelkėje pakelta švygžda – pirma registracija šiais metais. Pelkės pakraščiuose – pirmosios kiauliukės.

Į Rudės plynę parskridę: tikučiai, geltongalvės kielės, miškiniai kalviukai (R.V.).

Pradeda žydėti pelkinės purienos (R.V.).

Pilkosios žąsys jau išperėjo jauniklius. Vada žąsiukų stebėta Žuvinto ežero pakrantėje ties Salaite (G.B.).

Parskrido ankstyvosios pečialindos (G.B.).

Parskrido pirmosios šelmeninės kregždės. Prasidėjo gaidukų migracija (G.B.).

Monitoringo taškuose baubia 25 didieji baubliai – daugiausia per pastarąjį dešimtmetį. Net septyniolika baublių baubia Žuvinto ežere, penki Žaltytyje ir trys Kiaulyčios pelkės nendrynuose. Tikrasis didžiųjų baublių skaičius rezervate dar didesnis, nes baubimas girdėt ir už monitoringo ribų esančiose aplinkinėse balose (A.P., G.B., R.V.).

Žuvinto ež. saloje - pirmi 4 paprastieji griciukai, stebėtos pirmos šaukštasnapės antys. Ežere ties Bambena nendryno krašte peri pilkoji žąsis - net nekilo nuo lizdo. Stebėtos dvi gulbių giesmininkių poros. Viena stebėta lygiai toje pačioje vietoje ežero 5 kv., kur pernai rastas lizdas. 

(G.B., A.P.)

Parskrido pievinės lingės, medžiodamas patinas skraidė Kiaulyčios pelkės pakraštyje, ties Sūravos upeliu. Čia pat nakvynei renkasi ir keletūkstantinis varnėnų būrys.

Šešios gulbės giesmininkės Kiaulyčios pelkės kanale, ties Najavalakiais (R.V.)

Parskrido pilkosios pečialindos (R.V.).

Sumažėjo migruojančių žąsų. Žuvinte šiąnakt nakvojo - 4093, dominavo baltakaktės žąsys. Išskridimo laikas 6²⁰-6⁴⁵.

Iš Žuvinto salos pakilo devynių didžiųjų kuolingų būrelis (A.P., G.B., R.V.).

Keturi migruojantys rudieji pesliai stebėti šiaurinėje rezervato dalyje.

Riečių k. Marijampolės sav. juos stebėjo Arvydas Norus. Apie 18 val. du paukščiai maždaug 20 m aukštyje prasklendė virš Riečių k. sodybų ir nuskrido į Žuvinto pelkės pusę. Iškart po jų stebėti dar du ta pačia kryptimi skridę rudieji pesliai. Tai tik antras rudojo peslio stebėjimo atvejis Žuvinto rezervate (pirmasis - 2014 metų vasarą).

Parskrido paprastosios raudonuodegės. Prasidėjo didžiųjų kuolingų migracija (G.B.).

Dvi poros mažųjų dančiasnapių nardo Žuvinto gylėje (A.P.,R.V.).

Žuvinte nakvojo rekordinis žąsų skaičius – 16 660. Dominavo baltakaktės žąsys. Išskridimo laikas – 5⁵⁰ - 6⁴⁰. Pagal turimus duomenis (nuo 1989 m.) - tiek žąsų dar nėra buvę. Lig šiol pavasarinės migracijos metu didžiausias jų skaičius fiksuotas pernai – 8890. Rudeninės migracijos rekordas – 11780, užfiksuotas 2008 m.

Į lizdą ties Žuvinto lankytojų centru parskrido baltasis gandras (G.B., R.V.).

Parskrido pirmieji raudonkojai tulikai. Keleto paukščių balsai girdėt Podzelų pievoje. Parskridę baltabruviai strazdai (G.B.).

Parskridę ilgasnapės vištelės. Žvygčiojantys jų balsai gridėt Kliaulyčios pelkėje ties Saltininkais (R.V.).

Parskrido karveliai keršuliai. Iš žiemos miego pabudę ežiai (G.B., R.V.).

Parskrido, gieda paprastieji kikiliai (G.B.).

Parskridę gieda strazdai giesmininkai (G.B.).

Parskrido nendrinės lingės. Patinas stebėtas skrendant virš Žuvinto pakrantės nendrynų (R.V.)

Pirmoji migruojančių žąsų apskaita. Suskaičiuota 3220 ežere nakvojusių žąsų. Išskridimo laikas: 6:15 – 7:00 (G.B., R.V.).

Parskrido baltosios kielės, paprastieji čivyliai (G.B.).

Rago švendryne į koloniją pradėjo burtis rudagalviai kirai (R.V.).

Pirmasis vandens paukščių apskaitos maršrutas Žuvinto ežere šiais metais. Suskaičiuota 15 rūšių, 686 paukščiai. Daugiausia ančių: didžiųjų – 148, cyplių – 137, klykuolių – 97, kuoduotųjų – 33, rudagalvių kryklių – 18, smailiauodegių – 3. Nemažas būrys (54) gulbių nebylių stebėtas pietinėje ežero dalyje. Kitos pavienės gulbių poros matyt, kad jau užėmusios lizdines teritorijas. Nerimaujanti gulbių giesmininkių pora stebėta netoli Dovinės upės žiočių (G.B., R.V.).

Parbilo didieji baublai (G.B.). Skraido spungės. Į Buktos mišką parskrido pirmieji perkūno oželiai (R.V.).

Parskrido pirmieji rudagalviai kirai (G.B.). Atkuto paprastieji tritonai (R.V.).

Parskrido slankos, didieji kormoranai. Pradėjo tekėti beržų sula, o klevų nustojo (G.B., A. Pa.).

Žuvinte paukščių palengva daugėja: apie 1000 baltakakčių, želmeninių žąsų ganosi paežerės laukų želmenyse; ežere susirinkę 60 gulbių nebylių, parskridusios dvi poros gulbių giesmininkių. Ežero gylėse - pulkeliai cyplių, keliolika rudagalvių ančių, būreliai didžiųjų ančių.

Į Žuvinto prieplauką nusileido du gulbių giesmininkių jaunikliai (A.P., R.V.).

Vakarykštis vėjas pralaužė atviriausią Žuvinto ežero dalį – nuo Epušės pusiasalio iki rytinės pakrantės. Susidariusioje didžiulėje properšoje renkasi vandens paukščiai: apie 30 didžiųjų ančių, grupelė didžiųjų dančiasnapių ir klykuolių, 5 kuoduotosios antys, keletas porų gulbių nebylių, girdisi pilkųjų žąsų balsai. Saloje budi du jūriniai ereliai. Ežero pakrante praskrido gulbė giesmininkė (R.V.).

Antroje dienos pusėje Žuvinte atsivėrė didelės properšos, kurias sparčiai plečia stiprokas vėjas. Panašu, kad artimiausiu metu Žuvinte ledo nebeliks (R.V.).

Vakare ežere girdisi bent keleto porų gulbių giesmininkių balsai (G.B.).

Į Žuvintą sugrįžo didelė dalis pilkųjų žąsų - vakare poromis iš laukų į ežerą parskrido apie 40 paukščių. Pasidodė pirmi želmeninių žąsų pulkai. Teka klevų sula, atkuto žaliosios rupūžės, gausiau migruoja pempės.

Liepakojų pelkės pakraštyje ties Gojaus miškeliu stebėta paprastojo fazano patelė. Tas pats paukštis čia stebėtas prieš keletą savaičių. (A.P.)

Virš Žuvinto praskrido javinė lingė patinas (R.V.).

Sugrįžta varnėnai. Ryte būrelis pralėkė ežero pakrante (R.V.).

Traukia vieversiai. Po keletą paukščių čirendami skrenda virš vis dar ledu sukaustyto Žuvinto ežero. Ledas sparčiai tirpsta, per pastarąsias penkias dienas suplonėjo 3-4 cm ir dabar tesiekia 13 - 17 cm (G.B., R.V.).

Stebėtos pirmosios pempės  - trys paukščiai praskrido virš Žuvinto ežero.

Gervės parlėkė ir į Žuvinto ež., vienas paukštis klykauja ant kinies šalia Salos, pora - ežero pakrantėje.

Gausėja pilkųjų žąsų, vis dažniau ežere girdisi jų balsai, matosi iš vienos ežero vietos į kitą poromis perskrendantys paukščiai (R.V.).

Pamažu sugrįžta gervės. Bent kelios poros klykauja Kiaulyčios pelkėje.

Ties Polimo ežerėliu aukštapelkėje pakilo 8 tetervos.

Vyksta kurapkų tuoktuvės. Vos sutemus patinėlis šūkčioja Vartų k. laukuose.

Aukštapelkėje iš po kiminų lenda kupstinių švylių daigai (R.V.).

Parskrido pirmoji gervė. Žuvinto paežere nuskrido link Epušės pusiasalio (R.V., A.P.).

Pora pilkųjų žąsų nusileido ant Žuvinto ež. ledo - pirmosios šiais metais (A.P., G.B., R.V.). 

Peršlapus ir sušalus į ledą ežerą dengusiam sniegui, Žuvinto ledas pastorėjo iki 16 - 20 cm. Nuo sausio vidurio ledas kurį laiką buvo pavojingas dėl atsivėrusių, o vėliau nevienodai užšalusių ir užsnigtų properšų (R.V.).

Pasibaigusi vilkų apskaita rodo, kad šią žiemą Žuvinto gamtiniame rezervate laikosi tik du vilkai. Sprendžiant iš pėdsakų dydžio ir veiklos požymių, panašu, kad tai susiporavusi vilkų pora. Jų poros ilgalaikės, iki vieno iš partnerių žūties (R.V.).

Aktyvios naminės pelėdos. Dvi patelės kažko nepasidalindamos triukšmavo vidurį dienos, Buktos miško pakraštyje raiste prie palių (17 kv.) (R.V.).

11 tetervinų būrelis, beveik vien patelės, pakilo iš plynės šalia Polimo ežerėlio Didžiųjų Žuvinto palių vidurį (G.K.). 7 tetervinų patinų būrelis pastebėtas parskrendant iš laukų į palias Kumečių plynėje. Keletas pavienių tetervinų stebėjimo atvejų, šią žiemą užregistruota ir Mažosiose paliose (R.V.).

Stambus vištvanagis pastebėtas Buktos miško ir palių sandūroje, vadinamam lage (G.B.).

Buktoje groja geniai (R.V.).

Ryte virš Žuvinto ež. - kelių mažųjų gulbių balsai.

Atšilus orui atkuto varlės. Išbrinko alyvų pumpurai, laukuose neliko sniego, o ežero ledas žmogaus nebelaiko. Užtai ant Simno ir Giluičio ež. dar tupi žvejai.

Startsakalis stebėtas papalyje ties 6 kv. Netoliese jau kurį laiką gyvena paprastojo fazano patelė (G.B.).

Žuvinto ledas sušalo iki 11 cm storio (R.V.).

Žuvinto pakrantėje - keturi žiemojantys varnėnai (G.B.).

Žuvintas vėl užšaldinėja. Properšose - 12 didžiųjų dančiasnapių, 2 klykuolės (G.B.).

Žuvinto ledas visiškai ištirpo. Ežero viduryje (5 kv.) girdėtos mažiausiai dvi pilkosios žąsys (G.B.).

Žuvinto ežere atsivėrė properšos (G.B.)

Užplūdusi šiluma ir lietus nutirpdė Žuvinto ledą iki 9 cm, atsirado properšų (R.V.).

Žuvinto ledas tirpsta. Per šiltą, vėjuotą ir lietingą savaitgalį, ledas paplonėjo 2 cm. Dabar ledo storis tesiekia 13 cm.

Balinė pelėda - Didžiųjų palių retmėje (20 kv.) (R.V.).

Audra su lietumi naktį ir ryte gerokai aptirpdė ežero ledą, o drungnas vėjas atpūtė ne tik būrelius sidabrinių kirų, bet ir baltąjį garnį, kelias gulbes.

Žuvinto ledo storis - 15 cm.

Pabaidytas didysis baublys pakilo iš Epušės pusiasalio nendrynų (G.B.).

Žuvinto ežere, ant ledo ties Kiaulyčia (10 kv.) ir Linkime (4 kv.)  – ilgasnapės vištelės pėdsakai. Vilkabūdėje (10 kv.) ir Dovinės ištakose (4 kv.) aptikti nutrijos pėdsakai (G.B.).

Žuvinto ledas pastorėjo iki 14 cm (R.V.).

Ledas ant Žuvinto ežero siekia 9 cm (R.V.).

Viena pempė šiandien stebėta virš Žuvinto (AP). Vakar - trys baltieji garniai, vakare girdėti skraidantys didieji baubliai. Ant ledo nakvojo nebylės gulbės, tačiau migruojančių žąsų jau nebesigirdi. (GB)

Šiąnakt užšalo Žuvintas, beliko tik kelios nedidelės properšos, į kurias susitelkė 52 gulbės nebylės ir apie šimtą didžiųjų ančių, taip pat ežere nakvojo ir žąsys iš Šiaurės (R.V.)

Baltieji garniai, trise praskrido virš Žuvinto ežero (G.B.).

Mažieji dančiasnapiai, 5 paukščiai stebėti Žuvintų gylėje (A.P.).

Žuvinto Prieplaukoje, jau kelios dienos įprato laikytis apie pusė tūkstančio didžiųjų ančių būrys (R.V.).

Žuvinte ežere nakvoja 1567 žąsys. Dominuoja želemeninės, kiek mažiau baltakakčių, tarpe jų stebėta ir baltaskruostė berniklė. Žąsų išskridimo laikas - 8:20-8:45 h (A.P.,R.V.).

Šaukštasnapės antys, 8 paukščiai (2 patinai ir 6 patelės) plūduriuoja keliašimtiniame didžiųjų ančių būryje, tai labai vėlyva šios rūšies registracija (A.P.,R.V.).

Pilkosios žąsys, 9 paukščiai -  nuimtų kukurūzų laukuose ties Gluosnininkais.

Gali būti, kad tai paskutinis šios rūšies stebėjimas šiais metais. Įprasta, kad pilkosios žąsys išskrenda jau rugsėjo mėn. Pernai Žuvinte būrelis pilkųjų užsibuvo iki spalio 28 d. (G.B.,R.V.).

Virš Žuvinto praskrendant stebėti 4 baltieji garniai, tai irgi gana vėlyvas šios rūšies stebėjimas (G.B.,R.V.).

Vandens paukščių apskaitos maršrutas Žuvinto ežere. Suskaičiuoti 20 rūšių, 2719 paukščių. Šiomis dienomis. esant šalnoms, daug kur, tarp kinių ežero paviršių dengia plonas ledas, tad ir paukščiai telkiasi tik pačiose atviriausiose ir neužšąlančiose vietose. Ties Žuvinto pagrindinio intako – Bambenos delta, jų galima suskaičiuoti per du tūkstančius. Daugiausiai didžiųjų ančių, tarp jų stebėta ir retesnių vandens paukščių: gulbių giesmininkių (3), pilkųjų ančių (17), cyplių (4), šaukštasnapių ančių (4), mažasis dančiasnapis (♀), laukių (24). Ežerą lanko gausūs būriai želmeninių ir baltakakčių žąsų, dar stebėtos ir vėlyvos 8 pilkosios žąsys.

Nepaisant gerokai atvėsusių orų, Žuvinto neapleidžia ir baltieji garniai (10).

Ežero Salos pakraštyje, prieš saulę šildosi pusšimtis didžiųjų kormoranų ir tiek pat sidabrinių kirų.

Ant plonyčio ledo ilsėjosi javinė lingė (♂), nuo kinies pakraščio pakilo oželis nykštukas (G.B.,R.V.).

Žuvinte daugėja nakvojančių žąsų iš Šiaurės, šįryt jų suskaičiavome jau arti trijų tūkstančių (2920), tarp jų, dar bent šimtas pilkųjų. Išskridimo laikas – 8:00-8:50 h (A.P.,G.B.,R.V.).

Tulžys - Žuvinto ežero prieplaukoje. Tulžiai biosefros rezervte negyvena (R.V.).

Sakalas keleivis, jaunas, labai šviesus paukštis, stebėtas Žuvinto salos berže (A.P., G.B., R.V.).

Suskaičiuotos Žuvinte nakvojusios žąsys – 1913, dominuoja želmeninės, yra bent keli šimtai pilkųjų. Skridimo laikas – 7:50-8:40(R.V.)

Ežero gylėje stebėta gulbė giesmininkė, virš Salaitės medžiojo javinės lingės patinas. Saloje, kaip beveik kiekvieną rytą, vis pagainiodamas vandens paukščius, budi jūrinis erelis (R.V.).

38 migruojančių gervių būrys praskrido virš Žuvinto ežero. Tokius iš šiauresnių kraštų traukiančius gervių būrius, pasitaiko stebėti iki pat vėlyvo rudens (R.V.).

Tūbuotasis suopis – stebėtas virš Žuvinto ežero. Tai pirmoji, šį rudenį, šio svečio iš Šiaurės registracija (G.B., R.V.). 

Maršrutinės vandens paukščių apskaitos metu Žuvinto ežere suskaičiuoti dvidešimties rūšių 892 paukščiai. Daugiausiai didžiųjų ančių (218) ir pilkųjų žąsų (206). Gana gausus būrys – rudgalvių ančių (84), tai pat laukių (88), net 15 – retų, pilkųjų ančių (G.B., R.V.). 

Žuvinte gausėja žąsų atskridusių iš Šiaurės. Šįryt suskaičiavome 1402 ežere nakvojusias žąsis, tarp jų vis dar yra pilkųjų, tačiau per didelį atstumą sunku išskirti rūšis ir įvertinti jų procentinę dalį. Skridimo laikas 6:55 – 8:00 (G.B. R.V.).

Baltnugaris genys sugautas ir sužieduotas voratinklinėmis gaudyklėmis Žuvinto paežerėje. Šis Raudonosios knygos sparnuotis saugomas, jo įprastoje buveinėje - Buktos girioje. Žuvinto pakrantėse paprastai galima pamatyti užklystant, tik įprastą didįjį genį, tad šios genių rūšies sugauti nesitikėjome.

Paukščiai Žuvinte žieduojami nuo rugsėjo 30 d. Per tris dienas sužieduoti dešimties rūšių, 45 paukščiai. Daugiausia mėlynųjų zylių (24), kiek mažiau kitų rūšių: didžioji zylė (5), ankstyvoji pečialinda (4), alksninukas (3), strazdas giesmininkas (3), liepsnelė (2), juodasis strazdas (1), nendrinė starta (1), kikilis (1), baltnugaris genys (1); (R.V.).

Rudasis peslys stebėtas skrendant nuo Gojaus Žuvinto paežerėje, link Aleknonių k. Tai nauja rūšis rezervate, lig šiol Žuvinto apylinkėse šis itin retas sparnuotis dar nebuvo registruotas (A.P.).

Prasidėjo intensyvi gervių migracija. Tikrai vietines gerves, 11 paukščių, nakvojusias paliose stebėjome vakar, o šiandien  danguje vienas po kito slenka aukštai skrendančių gervių virtinės. Jų Žuvintas, atrodo nedomina, nes paukščiai nesustodami skrenda ir dieną ir naktį.

Š.m. rugsėjo 19 d. popiet padegta nušienauta pieva Žuvintų k. šalia miškelio Žuvinto paežerės Epušės pusiasalyje, Kiaulyčios botaniniame zoologiniame draustinyje ir paruošti išvežti trys sausų viksvų rulonai.

Rezervato direkcijos darbuotojai, vykdę gamtotvarkos darbus gretimame Dambavaragio kaime, pastebėjo dūmus ir informavo direkciją apie galimą gaisrą. Direkcijos darbuotojų ir Krokialaukio priešgaisrinės komandos pastangomis rankomis per 3 val. ugnis užgesinta, preliminariais skaičiavimais išdegė iki 1 ha nušienautos pievos ir apie 3 ha nešienauto viksvyno ir nendryno plotas.

Sausas viksvas rezervato direkcija perdirba į biokuro granules, kuriomis kūrenamas direkcijos pastatas.

Rezervato gyvūnų sąrašuose, nauja graužikų rūšis – lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius), aptikta Buktos miške.

Tai nėra didelis atradimas, niekam net nekilo abejonių, kad Buktoje - lapuočių miške, gyvena lazdyninės miegapelės. Tik rezervato gamtininkai jų specialiai čia neieškojo, o esami gyvūnų sąrašai apsiribojo tik Žuvinto gamtiniame rezervate aptiktomis rūšimis. Tam, kad papildyti rūšių sąrašą nauja rūšimi, reikia realių faktinių stebėjimų.

Aptikti miegapeles nėra taip paprasta, nes tai naktiniai gyvūnėliai ir dieną atsitiktinai jų nepastebėsi. Tam geriausias būdas yra inkilų patikrinimas, kuriuose šiltuoju metų laiku dažnai įsikuria ir miegapelės.

Šį pavasarį, padedant Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokiniams, buvo iškelti 54 inkilai, kai kurie iš jų specialios konstrukcijos miegapelėms. Pagal miegapelių monitoringo metodikas, inkilai buvo tikrinami gegužės antroje pusėje ir rugsėjo viduryje.

Pavasarinio inkilų patikrinimo metu paaiškėjo, kad didžiąją dalį inkilų, kaip ir turėjo būti, perėjimui užėmė paukščiai, daugiausiai – didžiosios zylės. Tik viename jų, buvo aptiktas miegapelės lizdas. Rudeninio patikrinimo metu, net dvylikoje inkilų aptikome miegapeles ar jų lizdus, o penkiuose iš jų ir pačias miegapeles.

Daugelyje šalių lazdyninės miegapelės yra retos ir saugomos. Lietuvoje, ši rūšis, gana dažna, paplitusi beveik visoje šalyje, aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose su vešliu traku (R.V.).

Lazdyninė miegapelė Buktos miške

Anksti ryte skaičiuojame ežere nakvojusias žąsis. Pilkųjų žąsų būriai labai sumažėjo, suskaičiavome tik 338 į laukus išskrendančius paukščius. Lauksime žąsų antplūdžio iš Šiaurės, pirmieji paukščiai jau atskrido (G.B., R.V.).

Atskrido pirmosios žąsys iš Šiaurės. Stebėta septynios želmeninės žąsys, bet žąsų būriuose girdėti ir baltakakčių balsai.

Maršrutinė Žuvinto vandens paukščių apskaita. Suskaičiuota 1200 paukščių, daugiausia ančių - apie pusę tūkstančio, kaip visada gausiausia didžiųjų (300). Smagu matyti, kad ežere gausėja ir rudagalvių ančių (120), kurios kažkada čia buvo dominuojančios antys. Gausiai ežere apsistoję didieji kormoranai (197) ir baltieji garniai (55). Suskaičiuoti 166 laukiai, gana gausu gulbių (39), stebėtos ir keturios gulbės giesmininkės (G.B., R.V.).

Pilkųjų gervių sankaupa Žuvinte labai sumažėjo. Vakare (18.00 - 19.30 val.) į Žuvinto pelkės Rudės plynę parskrido 103, o į ežero salą - 126 paukščiai. Atrodo, nedidelis būrelis iki 10 paukščių dar nakvojo Liepakojų draustinio teritorijoje. Taigi, rezervate nakvojo iki 240 gervių.

Kumečių k. pievose ties Žuvinto palių 7 kv. stebėti bent trys mažieji ereliai rėksniai, sketsakalis ir 2 pelėsakaliai.

G.B.

Sakalas keleivis, labai retai aptinkamas paukštis, stebėtas Žuvinto pelkės Rudės plynėje prie aukštapelkės ežerėlių.

G.B.

Pilkųjų žąsų apskaitos duomenimis, ežere nakvojo 1628 paukščiai (kartu buvo dvi žąsys albinistės).

Dauguma rinkosi ežero centrinę dalį, o ne Miknonių pakraštį, kaip anksčiau. Paukščiai išskrido ryte tarp 6.40 ir 7.50 val. 

Tuo pat metu stebėjome virš ežero skraidantį žuvininką, net keturi jauni jūriniai ereliai vaikė ežero paukščius. Tiesa, gervės jų nelabai bijo. Vis dar gan daug nendrinių lingių. Stebėjome apie 20 gaidukų būrelį.

G.B., R.V., A.P.