Pirmą tikrai šiltą gegužės vakarą Kiaulyčios pelkės pilna garsų: nendrynuose gieda ežerinės nendrinukės, o greta juodalksnyno pakraštyje - lakštingalos, švilpauja švygždos. Kiek pritilę pempės ir raudonkojai tulikai, matyt jauniklių priežiūra yra svarbiau nei garsintis. Šioje pelkėje, kaip ir Liepakojų, Beržinės pelkėse, supančiose pagrindinį pelkės masyvą, visur aptiksi pempių, raudonkojų tulikų, perkūno oželių. Pastarosiomis dienomis be jų gausu migruojančių tikučių, yra gaidukų, brastinių tilvikų, žaliakojų tulikų.
Pilkųjų žąsų šeimynos, kartu besiganančios Žuvinto pakrantėje, susibūrė į didelę keliolikos porų grupę. Matyt, lapės jų dar neaptiko, nes paukščiai nuklysta tolokai nuo ežero.
Erelis rėksnys pabaidytas iš apleisto kranklio lizdo nedideliame Gojaus miškelyje prie pat rytinės Žuvinto pakrantės. Jei jis čia perės, tai bus pirmas kartas šioje rezervato dalyje.