Žuvinto biosferos rezervate ūkinę veiklą reguliuojama pagal Tvarkymo plano sprendinių nuostatas.
Inžinerinė infrastruktūra projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei nedarkant aplinkos. Rekonstruojant esamas ne aukštesnės kaip 110 kV įtampos elektros perdavimo linijas, jas tiesti rekomenduojama požeminiais kabeliais.
Siekiama įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus kompaktiškose Žuvinto biosferos rezervato gyvenvietėse, likusioje teritorijoje pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo bei nuotekų utilizavimo sistemoms.
Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje naujų sodybų statyba galima žemės ūkio bei ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonose.
Siekiant reguliuoti urbanistinę plėtrą, naujų statybų plėtra galima Tvarkymo plano brėžinyje išskirtose bendrojo tvarkymo gyvenviečių teritorijose, Verebiejų, Aleknonių, Riečių, Ąžuolinių gyvenviečių plėtra nukreipiama į už Žuvinto biosferos rezervato ribų esančias gyvenviečių dalis.
Rekonstruojant esamus ir statant naujus statinius, turi būti naudojamos tradicinės, regionui būdingos medžiagos, spalvos ir architektūrinės formos, vadovaujantis regioniniais architektūriniais reglamentais.
Stoginė, skirta laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose, statoma laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų nustatytų reikalavimų:
- viena stoginė statoma ne mažesniame kaip 5 ha pievų ir ganyklų plote;
- stoginė – stačiakampio plano, iki 6 metrų aukščio, pločio ir ilgio santykis 1:2–3, bet ne didesnė kaip 150 kvadratinių metrų užstatomo ploto;
- stoginės stogas – vienšlaitis, dvišlaitis arba keturšlaitis, dengiamas beasbesčiu šiferiu, neblizgia skarda; gali būti dengiamas tradicinėmis dangomis: malksnomis, skiedromis, nendrėmis, šiaudais;
- stoginės statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginės spalva – pilka, ruda arba natūrali medžio.
Saulės šviesos energijos elektrines ir saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų ir (ar) fasadų.
Saulės šviesos energijos elektrines leidžiama statyti sodybų žemės sklypuose, esamų fermų, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose (gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams skirtuose žemės sklypuose). Nustatyta tvarka turi būti suderintos su Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija (toliau – Direkcija). Direkcija sprendimą suderinti saulės šviesos energijos elektrinės pastatymo vietą priima įvertinusi ir nustačiusi, kad elektrinės nebus matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų) ar apžvalgos aikštelių (regyklų), nepakenks saugomoms gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms.
Kūdras ir kitokius vandens telkinius galima įrengti tik laikantis Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimų.
Prieš kertant medžius ir krūmus, būtina įsitikinti, kad jie nėra saugotini. Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, rasite čia. Jei medis ar krūmas yra saugotinas, kirtimui būtina gauti leidimą.
Draudžiama informacijos ir reklamos skydus, stendus kabinti ar kitaip tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, įrengti juos gamtos paveldo objektų vizualinės apsaugos zonose, išskyrus informacinių stendų apie pačius gamtos ir kultūros paveldo objektus įrengimą bei krypties nuorodas pažintiniuose takuose. Išorinė reklama kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatytomis Reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklėmis.