Stambiausiais Lietuvos žvėris nesitraukia iš Žuvinto apylinkių. Dabar jis netrikdomas žiemoja netoliese esančiame Struogos miškelyje.
Stambiausiais Lietuvos žvėris nesitraukia iš Žuvinto apylinkių. Dabar jis netrikdomas žiemoja netoliese esančiame Struogos miškelyje.
Dar niekada jų nebuvo taip gausu, kaip šiemet. Šių paukščių gausos rekordus registravome per pavasarines paukščių apskaitas, vasarą tačiau didžiausi skaičiai stebėti rudenį.
Žuvinto ežere suskaičiavome beveik devynis tūkstančius septynis šimtus apsistojusių pilkųjų žąsų. Pridėjus nakvojančias kituose Žuvinto biosferos rezervato ežeruose - Amalve, Žaltytyje, netenka abejoti – pilkųjų žąsų sankaupa šioje saugomoje teritorijoje pasiekė dešimt tūkstančių paukščių.
Devyniolika dabar giedančių meldinių nendrinukių Žuvinto šlapynėje yra kone triskart didesnis skaičius, lyginant su pernykštėmis septyniomis.
Balandžio pabaigoje prasidėjęs paukščių gripo H5N1 protrūkis išgaišino didžiąją dalį Žuvinto rudagalvių kolonijos. Gegužės pabaigoje atrodė, jog ligos protrūkis apstojo, kritusių paukščių sumažėjo. Tačiau įspūdis buvo apgaulingas.
Žuvintą užliejo tikra pavasarinė migruojančių žąsų banga. Net 38540 žąsų suskaičiavome šį kovo 15 d. rytą! Toks didžiausias per visą stebėjimų istoriją Žuvinto ežere nakvojusių žąsų skaičius, daugiau nei dvigubai didesnis, nei per ankstesnes pavasario migracijas.
Pirmos pilkosios žąsys jau parskrido! Virš Žuvinto pora jų stebėta tuoj po Kalėdų - gruodžio 27d.
Šiemet UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Tarptautinės koordinavimo tarybos iniciatyva kalendoriuje atsiranda nauja svarbi data – lapkričio 3 diena skelbiama tarptautine biosferos rezervatų diena.