Žuvinto rezervatas – pirmoji Lietuvos saugoma teritorija, vienintelis biosferos rezervatas Lietuvoje.
Žuvinto biosferos rezervatas yra valstybės saugoma teritorija. Jis įsteigtas 2002 metais pirmojo Lietuvoje Žuvinto gamtinio rezervato ir gretimų draustinių pagrindu.
Tai tarptautinės svarbos saugoma teritorija.
Žuvinto biosferos rezervatas saugomas kaip Ramsaro konvencijos („Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių“) teritorija. Šis statusas Žuvinto pelkei suteiktas 1993 m. (Ramsaro duomenų bazėje: Žuvinto pelkė, WI Nr. 3LT004, 7500 ha).
Visas biosferos rezervatas nuo 2004 m. yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo Natura 2000 dalis: pagal Natūralių buveinių ir laukinės augalijos bei gyvūnijos direktyvą (92/43/EEB) Buveinių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis (išskyrus Daukšių žemės ūkio prioriteto funkcinę zoną) atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (Pavadinimas duomenų bazėje: Žuvinto ežeras ir Buktos miškas, LTALY005,18490 ha). Pagal Laukinių paukščių apsaugos direktyvą, paukščių apsaugai svarbios teritorijos - Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės LTALYB003, 14199 ha, ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis.
2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.
Žuvinto biosferos rezervatas yra Alytaus apskrities Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybių bei Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės teritorijose.
Žuvinto ežeras ir artimiausios apylinkės yra seniausia saugoma gamtinė teritorija Lietuvoje.
1928 m. sausio m. 28 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas, kuriuo Žuvinto ežere ir jo pakraščiuose įvesti rezervato režimui prilygstantys apribojimai: ežere ir jo apylinkėse 1 km atstumu uždrausta medžioti paukščius ir žinduolius. Šie medžioklės apribojimai, užtikrinę teisinę rezervato apsaugą, nepakeisti galiojo visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.
1936 m. pabaigoje (tiksli data nežinoma, greičiausiai - gruodžio mėn.) siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą iš privačių asmenų ir perdavė jį Kauno universiteto Matematikos - gamtos mokslų fakultetui, su tikslu išsaugoti nykstančius vandens paukščius. Įsteigtas sargo etatas, prilygintas valstybinei etatinei vyr. eigulio tarnybai.
1937 m. balandžio 5 d. Žuvintą dirbti rezervato sargu atvyko Teofilius Zubavičius.
Vyriausybės Žinios Nr. 266, Kaunas. 1928 m. sausio m. 28 d.
Žuvinto pelkė su Žuvinto ežeru yra didžiausia Lietuvoje šlapynė, tikra laukinių paukščių ir neliestos gamtos karalija.
Paukščių rūšių skaičiumi, kuris siekia daugiau nei 250, Žuvintas neturi lygių žemyninėje šalies dalyje. Nendrėmis iš švendrais apaugusiame sekliame Žuvinto ežere peri vienos gausiausių šalyje didžiųjų baublių, nendrinių lingių, plovinių vištelių populiacijos, aptinkama daugybė kitų įdomių rūšių. Tūkstančiai praskrendančių gervių ir žąsų, kitų vandens ir pelkių paukščių apsistoja pailsėti rezervato teritorijoje. Žuvinto šlapiose pievose gyvena vienas rečiausių Europoje paukščių giesmininkų – meldinė nendrinukė. Lietuva yra tarp keturių šalių, kuriose šis globaliai nykstantis sparnuotis dar peri. Biosferos rezervate aptinkamų gyvūnų, augalų, grybų rūšių įvairovė yra didžiulė.
Rezervate ošiantis Buktos miškas yra Lietuvos vidurio lygumos mišriųjų miškų etalonas su labai vertingomis skroblynų buveinėmis ir jame augančiomis augalų, grybų rūšimis, būdingomis centrinės Europos skroblo ir buko miškams.
Šalia Žuvinto pelkės ir Buktos miško glaudžiasi Žaltyčio ežeras – labai svarbi migruojančių vandens paukščių apsistojimo vieta ir šešta pagal dydį Lietuvoje Amalvos pelkė su sekliu Amalvo ežeru.