Gamtos dienoraštis

Parskrido ankstyvosios pečialindos (G.B.).

Parskrido pirmosios šelmeninės kregždės. Prasidėjo gaidukų migracija (G.B.).

Monitoringo taškuose baubia 25 didieji baubliai – daugiausia per pastarąjį dešimtmetį. Net septyniolika baublių baubia Žuvinto ežere, penki Žaltytyje ir trys Kiaulyčios pelkės nendrynuose. Tikrasis didžiųjų baublių skaičius rezervate dar didesnis, nes baubimas girdėt ir už monitoringo ribų esančiose aplinkinėse balose (A.P., G.B., R.V.).

Parskrido pievinės lingės, medžiodamas patinas skraidė Kiaulyčios pelkės pakraštyje, ties Sūravos upeliu. Čia pat nakvynei renkasi ir keletūkstantinis varnėnų būrys.

Šešios gulbės giesmininkės Kiaulyčios pelkės kanale, ties Najavalakiais (R.V.)

Žuvinto ež. saloje - pirmi 4 paprastieji griciukai, stebėtos pirmos šaukštasnapės antys. Ežere ties Bambena nendryno krašte peri pilkoji žąsis - net nekilo nuo lizdo. Stebėtos dvi gulbių giesmininkių poros. Viena stebėta lygiai toje pačioje vietoje ežero 5 kv., kur pernai rastas lizdas. 

(G.B., A.P.)

Parskrido pilkosios pečialindos (R.V.).

Sumažėjo migruojančių žąsų. Žuvinte šiąnakt nakvojo - 4093, dominavo baltakaktės žąsys. Išskridimo laikas 6²⁰-6⁴⁵.

Iš Žuvinto salos pakilo devynių didžiųjų kuolingų būrelis (A.P., G.B., R.V.).

Keturi migruojantys rudieji pesliai stebėti šiaurinėje rezervato dalyje.

Riečių k. Marijampolės sav. juos stebėjo Arvydas Norus. Apie 18 val. du paukščiai maždaug 20 m aukštyje prasklendė virš Riečių k. sodybų ir nuskrido į Žuvinto pelkės pusę. Iškart po jų stebėti dar du ta pačia kryptimi skridę rudieji pesliai. Tai tik antras rudojo peslio stebėjimo atvejis Žuvinto rezervate (pirmasis - 2014 metų vasarą).

Parskrido paprastosios raudonuodegės. Prasidėjo didžiųjų kuolingų migracija (G.B.).

Dvi poros mažųjų dančiasnapių nardo Žuvinto gylėje (A.P.,R.V.).

Žuvinte nakvojo rekordinis žąsų skaičius – 16 660. Dominavo baltakaktės žąsys. Išskridimo laikas – 5⁵⁰ - 6⁴⁰. Pagal turimus duomenis (nuo 1989 m.) - tiek žąsų dar nėra buvę. Lig šiol pavasarinės migracijos metu didžiausias jų skaičius fiksuotas pernai – 8890. Rudeninės migracijos rekordas – 11780, užfiksuotas 2008 m.

Į lizdą ties Žuvinto lankytojų centru parskrido baltasis gandras (G.B., R.V.).

Parskrido pirmieji raudonkojai tulikai. Keleto paukščių balsai girdėt Podzelų pievoje. Parskridę baltabruviai strazdai (G.B.).

Parskridę ilgasnapės vištelės. Žvygčiojantys jų balsai gridėt Kliaulyčios pelkėje ties Saltininkais (R.V.).

Parskrido karveliai keršuliai. Iš žiemos miego pabudę ežiai (G.B., R.V.).

Parskrido, gieda paprastieji kikiliai (G.B.).

Parskridę gieda strazdai giesmininkai (G.B.).

Parskrido nendrinės lingės. Patinas stebėtas skrendant virš Žuvinto pakrantės nendrynų (R.V.)

Pirmoji migruojančių žąsų apskaita. Suskaičiuota 3220 ežere nakvojusių žąsų. Išskridimo laikas: 6:15 – 7:00 (G.B., R.V.).

Parskrido baltosios kielės, paprastieji čivyliai (G.B.).

Rago švendryne į koloniją pradėjo burtis rudagalviai kirai (R.V.).

Pirmasis vandens paukščių apskaitos maršrutas Žuvinto ežere šiais metais. Suskaičiuota 15 rūšių, 686 paukščiai. Daugiausia ančių: didžiųjų – 148, cyplių – 137, klykuolių – 97, kuoduotųjų – 33, rudagalvių kryklių – 18, smailiauodegių – 3. Nemažas būrys (54) gulbių nebylių stebėtas pietinėje ežero dalyje. Kitos pavienės gulbių poros matyt, kad jau užėmusios lizdines teritorijas. Nerimaujanti gulbių giesmininkių pora stebėta netoli Dovinės upės žiočių (G.B., R.V.).

Parbilo didieji baublai (G.B.). Skraido spungės. Į Buktos mišką parskrido pirmieji perkūno oželiai (R.V.).

Parskrido pirmieji rudagalviai kirai (G.B.). Atkuto paprastieji tritonai (R.V.).

Parskrido slankos, didieji kormoranai. Pradėjo tekėti beržų sula, o klevų nustojo (G.B., A. Pa.).

Žuvinte paukščių palengva daugėja: apie 1000 baltakakčių, želmeninių žąsų ganosi paežerės laukų želmenyse; ežere susirinkę 60 gulbių nebylių, parskridusios dvi poros gulbių giesmininkių. Ežero gylėse - pulkeliai cyplių, keliolika rudagalvių ančių, būreliai didžiųjų ančių.

Į Žuvinto prieplauką nusileido du gulbių giesmininkių jaunikliai (A.P., R.V.).

Vakarykštis vėjas pralaužė atviriausią Žuvinto ežero dalį – nuo Epušės pusiasalio iki rytinės pakrantės. Susidariusioje didžiulėje properšoje renkasi vandens paukščiai: apie 30 didžiųjų ančių, grupelė didžiųjų dančiasnapių ir klykuolių, 5 kuoduotosios antys, keletas porų gulbių nebylių, girdisi pilkųjų žąsų balsai. Saloje budi du jūriniai ereliai. Ežero pakrante praskrido gulbė giesmininkė (R.V.).

Antroje dienos pusėje Žuvinte atsivėrė didelės properšos, kurias sparčiai plečia stiprokas vėjas. Panašu, kad artimiausiu metu Žuvinte ledo nebeliks (R.V.).

Vakare ežere girdisi bent keleto porų gulbių giesmininkių balsai (G.B.).

Į Žuvintą sugrįžo didelė dalis pilkųjų žąsų - vakare poromis iš laukų į ežerą parskrido apie 40 paukščių. Pasidodė pirmi želmeninių žąsų pulkai. Teka klevų sula, atkuto žaliosios rupūžės, gausiau migruoja pempės.

Liepakojų pelkės pakraštyje ties Gojaus miškeliu stebėta paprastojo fazano patelė. Tas pats paukštis čia stebėtas prieš keletą savaičių. (A.P.)

Virš Žuvinto praskrido javinė lingė patinas (R.V.).

Sugrįžta varnėnai. Ryte būrelis pralėkė ežero pakrante (R.V.).

Traukia vieversiai. Po keletą paukščių čirendami skrenda virš vis dar ledu sukaustyto Žuvinto ežero. Ledas sparčiai tirpsta, per pastarąsias penkias dienas suplonėjo 3-4 cm ir dabar tesiekia 13 - 17 cm (G.B., R.V.).

Stebėtos pirmosios pempės  - trys paukščiai praskrido virš Žuvinto ežero.

Gervės parlėkė ir į Žuvinto ež., vienas paukštis klykauja ant kinies šalia Salos, pora - ežero pakrantėje.

Gausėja pilkųjų žąsų, vis dažniau ežere girdisi jų balsai, matosi iš vienos ežero vietos į kitą poromis perskrendantys paukščiai (R.V.).

Pamažu sugrįžta gervės. Bent kelios poros klykauja Kiaulyčios pelkėje.

Ties Polimo ežerėliu aukštapelkėje pakilo 8 tetervos.

Vyksta kurapkų tuoktuvės. Vos sutemus patinėlis šūkčioja Vartų k. laukuose.

Aukštapelkėje iš po kiminų lenda kupstinių švylių daigai (R.V.).

Parskrido pirmoji gervė. Žuvinto paežere nuskrido link Epušės pusiasalio (R.V., A.P.).

Pora pilkųjų žąsų nusileido ant Žuvinto ež. ledo - pirmosios šiais metais (A.P., G.B., R.V.). 

Peršlapus ir sušalus į ledą ežerą dengusiam sniegui, Žuvinto ledas pastorėjo iki 16 - 20 cm. Nuo sausio vidurio ledas kurį laiką buvo pavojingas dėl atsivėrusių, o vėliau nevienodai užšalusių ir užsnigtų properšų (R.V.).

Pasibaigusi vilkų apskaita rodo, kad šią žiemą Žuvinto gamtiniame rezervate laikosi tik du vilkai. Sprendžiant iš pėdsakų dydžio ir veiklos požymių, panašu, kad tai susiporavusi vilkų pora. Jų poros ilgalaikės, iki vieno iš partnerių žūties (R.V.).

Aktyvios naminės pelėdos. Dvi patelės kažko nepasidalindamos triukšmavo vidurį dienos, Buktos miško pakraštyje raiste prie palių (17 kv.) (R.V.).

11 tetervinų būrelis, beveik vien patelės, pakilo iš plynės šalia Polimo ežerėlio Didžiųjų Žuvinto palių vidurį (G.K.). 7 tetervinų patinų būrelis pastebėtas parskrendant iš laukų į palias Kumečių plynėje. Keletas pavienių tetervinų stebėjimo atvejų, šią žiemą užregistruota ir Mažosiose paliose (R.V.).

Stambus vištvanagis pastebėtas Buktos miško ir palių sandūroje, vadinamam lage (G.B.).

Buktoje groja geniai (R.V.).

Ryte virš Žuvinto ež. - kelių mažųjų gulbių balsai.

Atšilus orui atkuto varlės. Išbrinko alyvų pumpurai, laukuose neliko sniego, o ežero ledas žmogaus nebelaiko. Užtai ant Simno ir Giluičio ež. dar tupi žvejai.

Startsakalis stebėtas papalyje ties 6 kv. Netoliese jau kurį laiką gyvena paprastojo fazano patelė (G.B.).

Žuvinto ledas sušalo iki 11 cm storio (R.V.).

Žuvinto pakrantėje - keturi žiemojantys varnėnai (G.B.).

Žuvintas vėl užšaldinėja. Properšose - 12 didžiųjų dančiasnapių, 2 klykuolės (G.B.).

Žuvinto ledas visiškai ištirpo. Ežero viduryje (5 kv.) girdėtos mažiausiai dvi pilkosios žąsys (G.B.).

Žuvinto ežere atsivėrė properšos (G.B.)

Užplūdusi šiluma ir lietus nutirpdė Žuvinto ledą iki 9 cm, atsirado properšų (R.V.).

Žuvinto ledas tirpsta. Per šiltą, vėjuotą ir lietingą savaitgalį, ledas paplonėjo 2 cm. Dabar ledo storis tesiekia 13 cm.

Balinė pelėda - Didžiųjų palių retmėje (20 kv.) (R.V.).

Audra su lietumi naktį ir ryte gerokai aptirpdė ežero ledą, o drungnas vėjas atpūtė ne tik būrelius sidabrinių kirų, bet ir baltąjį garnį, kelias gulbes.

Žuvinto ledo storis - 15 cm.

Pabaidytas didysis baublys pakilo iš Epušės pusiasalio nendrynų (G.B.).

Žuvinto ežere, ant ledo ties Kiaulyčia (10 kv.) ir Linkime (4 kv.)  – ilgasnapės vištelės pėdsakai. Vilkabūdėje (10 kv.) ir Dovinės ištakose (4 kv.) aptikti nutrijos pėdsakai (G.B.).

Žuvinto ledas pastorėjo iki 14 cm (R.V.).

Ledas ant Žuvinto ežero siekia 9 cm (R.V.).

Viena pempė šiandien stebėta virš Žuvinto (AP). Vakar - trys baltieji garniai, vakare girdėti skraidantys didieji baubliai. Ant ledo nakvojo nebylės gulbės, tačiau migruojančių žąsų jau nebesigirdi. (GB)

Šiąnakt užšalo Žuvintas, beliko tik kelios nedidelės properšos, į kurias susitelkė 52 gulbės nebylės ir apie šimtą didžiųjų ančių, taip pat ežere nakvojo ir žąsys iš Šiaurės (R.V.)

Baltieji garniai, trise praskrido virš Žuvinto ežero (G.B.).

Mažieji dančiasnapiai, 5 paukščiai stebėti Žuvintų gylėje (A.P.).

Žuvinto Prieplaukoje, jau kelios dienos įprato laikytis apie pusė tūkstančio didžiųjų ančių būrys (R.V.).

Žuvinte ežere nakvoja 1567 žąsys. Dominuoja želemeninės, kiek mažiau baltakakčių, tarpe jų stebėta ir baltaskruostė berniklė. Žąsų išskridimo laikas - 8:20-8:45 h (A.P.,R.V.).

Šaukštasnapės antys, 8 paukščiai (2 patinai ir 6 patelės) plūduriuoja keliašimtiniame didžiųjų ančių būryje, tai labai vėlyva šios rūšies registracija (A.P.,R.V.).

Pilkosios žąsys, 9 paukščiai -  nuimtų kukurūzų laukuose ties Gluosnininkais.

Gali būti, kad tai paskutinis šios rūšies stebėjimas šiais metais. Įprasta, kad pilkosios žąsys išskrenda jau rugsėjo mėn. Pernai Žuvinte būrelis pilkųjų užsibuvo iki spalio 28 d. (G.B.,R.V.).

Virš Žuvinto praskrendant stebėti 4 baltieji garniai, tai irgi gana vėlyvas šios rūšies stebėjimas (G.B.,R.V.).

Vandens paukščių apskaitos maršrutas Žuvinto ežere. Suskaičiuoti 20 rūšių, 2719 paukščių. Šiomis dienomis. esant šalnoms, daug kur, tarp kinių ežero paviršių dengia plonas ledas, tad ir paukščiai telkiasi tik pačiose atviriausiose ir neužšąlančiose vietose. Ties Žuvinto pagrindinio intako – Bambenos delta, jų galima suskaičiuoti per du tūkstančius. Daugiausiai didžiųjų ančių, tarp jų stebėta ir retesnių vandens paukščių: gulbių giesmininkių (3), pilkųjų ančių (17), cyplių (4), šaukštasnapių ančių (4), mažasis dančiasnapis (♀), laukių (24). Ežerą lanko gausūs būriai želmeninių ir baltakakčių žąsų, dar stebėtos ir vėlyvos 8 pilkosios žąsys.

Nepaisant gerokai atvėsusių orų, Žuvinto neapleidžia ir baltieji garniai (10).

Ežero Salos pakraštyje, prieš saulę šildosi pusšimtis didžiųjų kormoranų ir tiek pat sidabrinių kirų.

Ant plonyčio ledo ilsėjosi javinė lingė (♂), nuo kinies pakraščio pakilo oželis nykštukas (G.B.,R.V.).

Žuvinte daugėja nakvojančių žąsų iš Šiaurės, šįryt jų suskaičiavome jau arti trijų tūkstančių (2920), tarp jų, dar bent šimtas pilkųjų. Išskridimo laikas – 8:00-8:50 h (A.P.,G.B.,R.V.).

Tulžys - Žuvinto ežero prieplaukoje. Tulžiai biosefros rezervte negyvena (R.V.).

Sakalas keleivis, jaunas, labai šviesus paukštis, stebėtas Žuvinto salos berže (A.P., G.B., R.V.).

Suskaičiuotos Žuvinte nakvojusios žąsys – 1913, dominuoja želmeninės, yra bent keli šimtai pilkųjų. Skridimo laikas – 7:50-8:40(R.V.)

Ežero gylėje stebėta gulbė giesmininkė, virš Salaitės medžiojo javinės lingės patinas. Saloje, kaip beveik kiekvieną rytą, vis pagainiodamas vandens paukščius, budi jūrinis erelis (R.V.).

38 migruojančių gervių būrys praskrido virš Žuvinto ežero. Tokius iš šiauresnių kraštų traukiančius gervių būrius, pasitaiko stebėti iki pat vėlyvo rudens (R.V.).

Tūbuotasis suopis – stebėtas virš Žuvinto ežero. Tai pirmoji, šį rudenį, šio svečio iš Šiaurės registracija (G.B., R.V.). 

Maršrutinės vandens paukščių apskaitos metu Žuvinto ežere suskaičiuoti dvidešimties rūšių 892 paukščiai. Daugiausiai didžiųjų ančių (218) ir pilkųjų žąsų (206). Gana gausus būrys – rudgalvių ančių (84), tai pat laukių (88), net 15 – retų, pilkųjų ančių (G.B., R.V.). 

Žuvinte gausėja žąsų atskridusių iš Šiaurės. Šįryt suskaičiavome 1402 ežere nakvojusias žąsis, tarp jų vis dar yra pilkųjų, tačiau per didelį atstumą sunku išskirti rūšis ir įvertinti jų procentinę dalį. Skridimo laikas 6:55 – 8:00 (G.B. R.V.).

Baltnugaris genys sugautas ir sužieduotas voratinklinėmis gaudyklėmis Žuvinto paežerėje. Šis Raudonosios knygos sparnuotis saugomas, jo įprastoje buveinėje - Buktos girioje. Žuvinto pakrantėse paprastai galima pamatyti užklystant, tik įprastą didįjį genį, tad šios genių rūšies sugauti nesitikėjome.

Paukščiai Žuvinte žieduojami nuo rugsėjo 30 d. Per tris dienas sužieduoti dešimties rūšių, 45 paukščiai. Daugiausia mėlynųjų zylių (24), kiek mažiau kitų rūšių: didžioji zylė (5), ankstyvoji pečialinda (4), alksninukas (3), strazdas giesmininkas (3), liepsnelė (2), juodasis strazdas (1), nendrinė starta (1), kikilis (1), baltnugaris genys (1); (R.V.).

Rudasis peslys stebėtas skrendant nuo Gojaus Žuvinto paežerėje, link Aleknonių k. Tai nauja rūšis rezervate, lig šiol Žuvinto apylinkėse šis itin retas sparnuotis dar nebuvo registruotas (A.P.).

Prasidėjo intensyvi gervių migracija. Tikrai vietines gerves, 11 paukščių, nakvojusias paliose stebėjome vakar, o šiandien  danguje vienas po kito slenka aukštai skrendančių gervių virtinės. Jų Žuvintas, atrodo nedomina, nes paukščiai nesustodami skrenda ir dieną ir naktį.

Š.m. rugsėjo 19 d. popiet padegta nušienauta pieva Žuvintų k. šalia miškelio Žuvinto paežerės Epušės pusiasalyje, Kiaulyčios botaniniame zoologiniame draustinyje ir paruošti išvežti trys sausų viksvų rulonai.

Rezervato direkcijos darbuotojai, vykdę gamtotvarkos darbus gretimame Dambavaragio kaime, pastebėjo dūmus ir informavo direkciją apie galimą gaisrą. Direkcijos darbuotojų ir Krokialaukio priešgaisrinės komandos pastangomis rankomis per 3 val. ugnis užgesinta, preliminariais skaičiavimais išdegė iki 1 ha nušienautos pievos ir apie 3 ha nešienauto viksvyno ir nendryno plotas.

Sausas viksvas rezervato direkcija perdirba į biokuro granules, kuriomis kūrenamas direkcijos pastatas.

Rezervato gyvūnų sąrašuose, nauja graužikų rūšis – lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius), aptikta Buktos miške.

Tai nėra didelis atradimas, niekam net nekilo abejonių, kad Buktoje - lapuočių miške, gyvena lazdyninės miegapelės. Tik rezervato gamtininkai jų specialiai čia neieškojo, o esami gyvūnų sąrašai apsiribojo tik Žuvinto gamtiniame rezervate aptiktomis rūšimis. Tam, kad papildyti rūšių sąrašą nauja rūšimi, reikia realių faktinių stebėjimų.

Aptikti miegapeles nėra taip paprasta, nes tai naktiniai gyvūnėliai ir dieną atsitiktinai jų nepastebėsi. Tam geriausias būdas yra inkilų patikrinimas, kuriuose šiltuoju metų laiku dažnai įsikuria ir miegapelės.

Šį pavasarį, padedant Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokiniams, buvo iškelti 54 inkilai, kai kurie iš jų specialios konstrukcijos miegapelėms. Pagal miegapelių monitoringo metodikas, inkilai buvo tikrinami gegužės antroje pusėje ir rugsėjo viduryje.

Pavasarinio inkilų patikrinimo metu paaiškėjo, kad didžiąją dalį inkilų, kaip ir turėjo būti, perėjimui užėmė paukščiai, daugiausiai – didžiosios zylės. Tik viename jų, buvo aptiktas miegapelės lizdas. Rudeninio patikrinimo metu, net dvylikoje inkilų aptikome miegapeles ar jų lizdus, o penkiuose iš jų ir pačias miegapeles.

Daugelyje šalių lazdyninės miegapelės yra retos ir saugomos. Lietuvoje, ši rūšis, gana dažna, paplitusi beveik visoje šalyje, aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose su vešliu traku (R.V.).

Lazdyninė miegapelė Buktos miške

Anksti ryte skaičiuojame ežere nakvojusias žąsis. Pilkųjų žąsų būriai labai sumažėjo, suskaičiavome tik 338 į laukus išskrendančius paukščius. Lauksime žąsų antplūdžio iš Šiaurės, pirmieji paukščiai jau atskrido (G.B., R.V.).

Atskrido pirmosios žąsys iš Šiaurės. Stebėta septynios želmeninės žąsys, bet žąsų būriuose girdėti ir baltakakčių balsai.

Maršrutinė Žuvinto vandens paukščių apskaita. Suskaičiuota 1200 paukščių, daugiausia ančių - apie pusę tūkstančio, kaip visada gausiausia didžiųjų (300). Smagu matyti, kad ežere gausėja ir rudagalvių ančių (120), kurios kažkada čia buvo dominuojančios antys. Gausiai ežere apsistoję didieji kormoranai (197) ir baltieji garniai (55). Suskaičiuoti 166 laukiai, gana gausu gulbių (39), stebėtos ir keturios gulbės giesmininkės (G.B., R.V.).

Pilkųjų gervių sankaupa Žuvinte labai sumažėjo. Vakare (18.00 - 19.30 val.) į Žuvinto pelkės Rudės plynę parskrido 103, o į ežero salą - 126 paukščiai. Atrodo, nedidelis būrelis iki 10 paukščių dar nakvojo Liepakojų draustinio teritorijoje. Taigi, rezervate nakvojo iki 240 gervių.

Kumečių k. pievose ties Žuvinto palių 7 kv. stebėti bent trys mažieji ereliai rėksniai, sketsakalis ir 2 pelėsakaliai.

G.B.

Sakalas keleivis, labai retai aptinkamas paukštis, stebėtas Žuvinto pelkės Rudės plynėje prie aukštapelkės ežerėlių.

G.B.

Pilkųjų žąsų apskaitos duomenimis, ežere nakvojo 1628 paukščiai (kartu buvo dvi žąsys albinistės).

Dauguma rinkosi ežero centrinę dalį, o ne Miknonių pakraštį, kaip anksčiau. Paukščiai išskrido ryte tarp 6.40 ir 7.50 val. 

Tuo pat metu stebėjome virš ežero skraidantį žuvininką, net keturi jauni jūriniai ereliai vaikė ežero paukščius. Tiesa, gervės jų nelabai bijo. Vis dar gan daug nendrinių lingių. Stebėjome apie 20 gaidukų būrelį.

G.B., R.V., A.P. 

Vykdyta antra nakvoti sankaupoje suskridusių gervių apskaita.

Viso 1101 paukštis suskaičiuotas parskrendant į Žuvinto pelkę ir ežero salą: 498 nusileido pelkės Rudės plynėje, 35 - Liepakojų pelkėje ir 568 - ežero saloje. Paukščiai rinkosi nuo 18.10 val iki 20.00 val.

Ežere vakare srebėjome virš 80 baltųjų garnių, apie 280 kormoranų.

A.P., G.B.

Skaičiuojame gervių sankaupas:

18¹⁰ - 20¹⁵val. į Žuvinto pelkės Rudės plynę nakvynėn suskrido 986 gervės; į Žuvinto ež. salą - 234 paukščiai. Viso - 1220 gervių.

Jūršarkė, vienas garsiai pypsintis paukštis, stebėta skraidanti virš Žuvinto -  tarp pakrantės ir salos.

Šioje Lietuvos dalyje ji tikrai reta. Rezervate, Amalvo polderio užlietose pievose paskutinį kartą matyta 2011 m., o Žuvinto ežere - daugiau nei prieš 10 metų.

Kur kas aktyviau, nei ankstesnėmis dienomis migruoja didžiosios kuolingos.  

(G.B.)

Pilkųjų žąsų būrys gerokai padidėjo. Šiandien ryte, tarp 5⁵⁰ ir 6⁴⁰val. iš ežero pakilo 1935 žąsys - bene didžiausiais iki šiol kada nors skaičiuotas pulkas, jame ir dvi beveik visai baltos albinistinės žąsys.

Gerokai daugiau ir baltųjų garnių - jų ežere bus netoli 50. Nakvoję kažkur Žuvinto Riečių pelkės pakrašty, anksti ryte jie pasklido po visą ežerą.

(A.P., G.B.)

Meldinės nendrinukės dar neapleido Žuvinto paežerės viksvynų.

Pradėjus kirsti viksvynų žolę ties Grebele, Žuvinto paežerėje aptikome vieną drugių vikšrais antros vados jauniklius šeriančią patelę. Tą sklypo dalį paliekame nešienautą ne tik, kad labai reta rūšis sėkmingai užaugintų jauniklius. Viksvų ten nekirsime iki sekančių metų, stengdamiesi kuo mažiau keisti nendrinukių buveinę.

(G.B.) 

Pilkųjų žąsų sankaupos Žuvinte viršijo tūkstantį paukščių.

Tiek jų suskaičiuota išskrendant iš ežero tekant saulei. Tikslesnį skaičių pasakyti kiek sunku, nes sudėtinga suskaičiuoti į visas puses iš ežero išlekiančius paukščius. Dauguma jų nakvoja ežero šiaurinėje dalyje, už salos.

G.B.

Pievinės lingės patinas, vakare, jau prietemoje paežere nuskrido link Salaitės pusiasalio (G.B.).

Du juodkrūčiai bėgikai maitinasi ant iškilusių dumblo salelių ties Bambenos delta. Čia pat stebėti ir tikučiai. Žuvinte dabar labai seklu, sekliausiose vietose vandens tik per sprindį.

Po perėjimo sezono ežere paukščių - mažiau. Kiek daugiau pilkųjų žąsų, viso ežere suskaičiavome 188. Viso vandens paukščių apskaitos maršruto metu stebėti 14 rūšių, 336 paukščiai. Dauguma ančių ir gulbių šeriasi, išmetusios plasnojamąsias plunksnas – nepaskrenda ir priverstos slapstytis atokiausiuose kampeliuose. Žuvėdrų ežere beveik nebeliko, stebėtos ik pavienės upinės ir dvi jauniklės juodosios žuvėdros (R.V.). 

Dvi meldinės nendrinukės gieda, viena šalia kitos Žuvinto paežerės pievose. Kitose Žuvinto jų apsaugai svarbiose teritorijose, jų jau nebesigirdi (R.V.).

Trys migruojančios didžiosios kuolingos stebėtos praskrendant virš Kiaulyčios pelkės (R.V.).

Žuvinto biosferos rezervato žemapelkinėse pievose gieda 4 meldinės nendrinukės patinėliai. Tai pirmas stebėjimas, po daug metų, kada visose Žuvinto meldinės nendrinukės apsaugai svarbiose teritorijose gieda bent po vieną patinėlį (R.V.)

Meldinės nendrinukės patinas gieda Liepakojų pelkėje, šią žiemą iškirstų krūmų plote. Čia meldinės nendrinukės negirdėtos jau daug metų. Tik po kirtimų atvėrus plynus viksvinių pievų plotus meldinė nendrinukė vėl užgiedojo. Pradeda skraidyti baltųjų gandrų jaunikliai (G.B).

Rezevate šiais metais užregistruoti 55 baltųjų gandrų lizdai, 38 iš jų buvo užimti. Sėkmingai perėjo 35 poros, kurios išaugino 112 gandriukų. Vidutinis vados dydis – 3,2 jaunikliai. Tai rekordiniai duomenys per visą baltųjų gandrų lizdų stebėjimo laikotarpį.

Patikrinus juodojo gandro lizdą Buktos miške, paaiškėjo, kad šie savo ilgamečio lizdo šįmet neužėmė arba perėjo nesėkmingai. Aptikta tik jų lankymosi lizde žymės. Taip pat neužimti ir naujai iškelti trys dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams (R.V.)

Juodosios žuvėdros apleidžia savo kolonijas. Jaunikliai jau skraido, kolonijose pasiliko tik pavieniai lizdines teritorijas ginantys paukščiai (R.V.).

Žuvinto ežere gausėja pilkųjų žąsų. Maršutinės vandens paukščių apskaitos metu, suskaičiuti 145 paukščiai. Kurį laiką ežere jų nebuvo matyti, šėrėsi ir slapstėsi giliai švendrynuose (R.V.).

Dvi baltaskruostės žuvėdros praskrido ties Žuvinto sala (R.V.).

Gulbių giesmininkių pora kilo iš už Žuvinto Salos ir trimituodamos ilgai suko ratus. Toks elgesys rodo, kad pora augina jauniklius, tik juos kruopščiai slepia nuo pašalinių akių (R.V.).

Rudagalvių kirų kolonijos Žuvinte ištuštėjo, išskrido klajonėms po laukus. Ežere dabar galima pamatyti tik pavienius užskrendančius suaugusius paukščius ir svarankiškai skraidančius jų jauniklius (R.V.).

Rezervato griežlių apskaitų teritorijose, šiais metais griežia 59 griežlės. Daugiausiai (30) - Amalvos pelkės pakraščių pievose. Palyginti ne daug griežlių Amalvo polderyje - 7. Ankstesniais metais čia būdavo fiksuojama didžiausia griežlių koncentarcija rezervate, atskirais metais polderyje suskaičiuodavome 25-35 griežles.

Žaltyčio ežero šiaurinėje užpelkėjusioje dalyje švilpčioja švygžda. Eilė metų čia jų jau nebeaptikdavome (R.V.)

Juodųjų žuvėdrų kolonijoje - pirmas išsiritęs jauniklis. Didžioji dauguma rudagalvių kirų jauniklių jau skraido, tačiau dar laikosi kolonijose (R.V.).

Virš Žuvinto palių - didžiųjų kuolingų balsai, matyt prasideda vasarinė tilvikų migracija (R.V.).

Didžioji kuolinga pabaidyta Rudės plynėje. Čia pat suskaičiuotos penkios nerimaujančios tikučių poros, jiems dabar jauniklių auginimo metas (R.V.)

Tikučio jauniklis Rudės plynėje

Žuvinto žuvėdrų kolonijose peri: 116 juodųjų, 51 upinių žuvėdrų poros, pastarųjų lizduose jau išsiritę jaunikliai. Stebėta ir pavienė pora baltasparnių žuvėdrų, nors prieš trejetą savaičių buvo matomi ir gausesni jų būreliai.

Panašu, kad šiais metais Žuvinte bando perėti ir kelios kuoduotųjų ančių poros.

Šiais metais, Žuvinte perėjo daugėliau nei kasmet gulbių nebylių – 15 porų, kurių dauguma šiuo metu jau išvedusios jauniklius.

Žuvinte ir jo apyežeryje šįmet aptikti 36 nendrinių lingių lizdai, kai kurios jų įžūliai plėšikauja rudagalvių kirų kolonijose, grobdamos jauniklius (G.B., R.V.).

Žuvinte pradeda žydėti vandens lelijos (R.V.).

Meldinės nendrinukės patinas apsigyveno ir gieda viksvynuose ties Kampelių k. paukščių apžvalgos platforma. Šioje vietoje vienas paukštis buvo girdėtas prieš penkis metus. Ar toje vietoje gyvena ir patelė - neaišku. Tai trečias arba ketvirtas giedantis paukštis šįmet.  

(GB, AP).

Žuvininkas, suaugęs paukštis pavakare stebėtas virš Žuvinto gylės (R.V.).

Pievinės lingės patinas - ties Aleknoniais (R.V.).

Baltaskruostė žuvėdra - ties Žuvinto sala. Ežere pradeda žydėti lūgnės, alavijiniai aštriai, aukštapelkėje - spanguolės (R.V.).