Gamtos dienoraštis

Parskrido pilkosios pečialindos. Buktos miške žydi plautės, vištapienės, pradeda žydėti baltažiedės ir geltonžiedės plukės, dar nenužydėjo žibuoklės (R.V.).

Parskrido: baltieji gandrai, baltosios kielės. Miigruoja: šaukštasnapės ir smailiauodgės antys (G.B, A.P).

Nendrinė lingė (♀) praskrido virš Žuvinto pakrantės nendrynų - pirmoji šįmet. Ties Prieplauka plūduriuoja 38 laukių būrelis. Ties Epuše ir Sala žvejoja baltieji garniai (R.V.).

Parskridę: liepsnelės, pieviniai kalviukai, paprastosios ir dūminės raudonuodegės. Prasidėjo pavasarinė varliagyvių migracija, iš žiemos miego pabudo ežiai. Amalvos pelkėje prieš saulę jau šildosi angis (G.B).

Ryte girdėt pirmoji paprastojo kikilio giesmė (G.B.).

Buktos girioje žydi žalčialunkiai (R.V.).

Keturi mažieji dančiasnapiai (3♂+1♀), šalia Žuvinto prieplaukos, plaukioja būryje kartu su didžiosiomis antimis (R.V.).

Parskrido raudonkojai tulikai. Rudagalviai kirai jau užėmė savo įprastą kolonijų vietą - Viensėdžio švendryną (R.V.).

Žuvinto ledas yra. Vakarų vėjas drasko ledą nuo centrinės ežero dalies, iš po nakties atsivėrusios properšos sparčiai didėja. Properšose nemažai vandens paukščių (R.V.).

Stebėti du baltieji garniai, parskridę rudgalvės kryklės (G.B.).

Parskrido: strazdai giesmininkai, ilgasnapės vištelės, perkūno oželis (G.B.).

Šeši tetervinai patinai maitinasi Kumečių k. šalia palių esančiuose laukuose. Gan gausiai migruoja šiaurinės žąsys (R.V.).

Parskrido karveliai keršuliai (G.B.).

Gulbių giesmininkių pora tupinėja ir šūkauja ant Žuvinto ledo. Peržiemoję skraido drugiai: dilgėlinukai, spungės. Atkuto pirmos varlės (R.V.).

Dovinės aukštupyje tarp gausybės didžiųjų ančių pasirodė ir pirmosios dryžagalvės kryklės bei rudagalvės antys (R.V.).

Dovinės žemupyje stebėti pirmieji rudagalviai kirai, Daukšių gyvenvietėje - čivyliai (J.B.).

Auštant, stambus vilkas iš Žuvintų kaimo, per laukus, traukė į palias (R.V.). 

Aukštapelkėje pasirodė kupstinių švylių daigai. Pelkės įšalas dar tvirtas, bet sparčiai tirpsta (R.V.).

Javinės lingės patinas stebėtas prie Dovinės upės (J.B.).

Buktos miške dygsta grybai pavasario pranašai - austriškosios plačiataurės. Aktyvios naminės pelėdos (R.V.).

Žuvinto pakrantėje (6 kv.) iš nendryno pakilo didysis baublys (A.Pa.).

Želmeninės žąsys, maždaug 60 paukščių, pirmąkart šįmet stebėtos vakare virš ežero. Greičiausiai, čia ir nakvos. Pirmąkart Gojaus miškelyje Žuvinto paežerėje stebėta ir slanka.

(G.B.)

Virš ežero praskrido apie 20 pempių būrys (R.V.).

Gausėja parskridusių pilkųjų žąsų, virš Žuvinto dažnai galima matyti praskrendant po 3-6 paukščius. Stebėtas ir nemažas būrys sidbarinių kirų (R.V.).

Ežero ledo storis 21-30 cm (R.V.).

Parskrido pempės - virš Amalvos pelkės stebėtas 7 paukščių būrelis. Gervės parskrido ir į Buktos miško pakrašius - ties Vartų k. laukuose trimitavo 3 paukščiai (R.V.).

Dovinės aukštupyje - 5 klykuolės ir laukys (J.B.).

Virš Žuvinto praskrido 4 pilkosios žąsys, girdėti dirviniai vieversai, paežerėje stebėtas varnėnų pulkelis, pelkėje - gervių balsai. 

Ledo storis siekia 32 cm (R.V.). Teka klevų sula (A.Pa.).

Buktos miške žydi pavienės žibuoklės (R.V.).

Į Salaitės pusiasalį parlėkė pirmoji pilkoji žąsis (R.V.). 

Žuvinto ledas neskuba tirpti, jo storis dar siekia 33 cm., bet ties intaku - Bambena jau atsivėrė properša. 

Apsiskraidė bitės (G.B.). Paežerėje karklų krūmų šakelės jau pasipuošę išsprogusiais pumpurais.

Žuvinto ledas sustorėjo iki 39 cm (R.V).

Mažosiose paliose (3 kv.) aptikti tauriojo elnio patelės pėdsakai. Elniai rezervate pastoviai negyvena, pastebimi tik užklystantys žvėrys (G.B.). 

Du vilkai iš Didžiųjų palių per Dovinės užtvanką perėjo į Mažąsias palias (J.B.).

Pavasariškai pragydo didžiosios zylės (G.B.).

Žuvinto ledas sustorėjo iki 34 cm (R.V.).

Ežero pakrantėje - Salaitės nendryne žiemoja nendrinė starta (G.B).

Ežero šiaurinėje aptikti dviejų vilkų pėdsakai, pirmą kartą šiais metais ant ledo (G.B).

Žuvinto paežerėje apsigyveno nedidukė ūdra. Dieną ją stebėjome smagiai šmirinėjant tarp direkcijos pastato ir ežero kranto, o naktį išpėduotas kaimynų sodelis. Dabar, kai stipriai atšalus ežero ledas kasdien storėja, ir ūdra ne bet kur randa eketę įlysti į vandenį.

Žuvinto ledas per penkias dienas pastorėjo dar 11 cm ir  priaugo iki 26 cm storumo (R. V.).

Ledo storis ant Žuvinto pasiekė 15 cm, pakraščiuose kur sniego daugiau - 7,5 cm (R.V).

Žuvinto Salos berže - 4 jūriniai ereliai. Ties Epušės pusiasaliu ledu bėga ūdra (14h). Ežere net 7 ūdrų pėdsakai: patelė su jaunikliu ir viena pavienė ūdra gyvena 9-10 kv. ir Bambenos žemupyje, patelė su dviem jaunikliais ir viena pavienė - Dovinės ištakų rajone, lankosi Saloje (G.B.).

Naktį antrąkart šią žeimą užšalo Žuvintas, beliko tik nedidelės properšos, paukščių jose nematyti, tik salos berže tupi jūrinis erelis (R.V.).

Saulėtas rytas, temperatūra -3, laukuose baltuoja sniegas, Žuvinto ežeras ramus. Pakrantėje ties prieplauka praplaukė želmeninė žąsis, netoliese plaukioja nedideli didžiųjų dančiasnapių būreliai, papalyje - gulbių nebylių pora (R.V.).

Paprastasis kikilis prie Mažųjų palių (3 kv.) (G.B.).

Žuvinto rytiniame pakraštyje (6kv.) stebėti 2 paprastieji kikiliai (G.B.).

Virš Žuvinto - pilkosios žąsies balsas (22h)(G.B.).

Žuvinto ežere vandens lygis bent trisdešimt cm aukštesnis nei įprasta. Atvirose ežero vietose plūduriuoja nedideli didžiųjų dančiasnapių pulkeliai ir kelios gulbės. Aktyvios varlės.

Ežeras baigia nusimesti ledus. Sniego beveik visai nelikę, ežero gylėje šiomis dienomis plaukioja apie devyniasdešimt d. ančių, stebėta virš 60 sidabrinių kirų.

Užšalo Žuvinto ežeras.  Likę tik kelios nedidelės properšos gylėse, šalia kurių snaudžia gulbių šeimynos. Ryte į laukus išskrido žąsų būriai, nors vakare nakvojančių jau nebesigirdėjo.

Žuvinte vis dar gausiai nakvoja žąsys, šįryt dar prietemoje girdėjosi tūkstantinis jų klegesys (R. V.).

Du vilkai perėjo iš didžiųjų palių į mažąsias. Jų pėdskai pastebėti šviežiame sniege ant Dovinės upės užtvankos (J.B.).

Žąsys dar neapleidžia Žuvinto, šįryt į laukus jų išskrido apie 1300.

Ties Naujavalakių k. stebėta plėšrioji medšarkė (R.V.).

Nedideli varnėnų pulkeliai dar renkasi į Žuvinto pakrantę nakvoti. Bet pempių nebematyti. Ryte skaičiuotos žąsys. Iš ežero jų pakilo apie 1000. Tačiau buvo vėjuota ir apskaitos duomenys tik apytiksliai. 

Atvėsę orai ir užšąlę balos išvijo pempių ir sėjikų būrius. 

Ežero pakrantėje šmirinėja šermuonėlis - jau visai baltu apdaru, nors sniego niekur nematyti.

Pora tūkstančių pempių ir virš tūkstančio dirvinių sėjikų tupinėja Žuvinto ežero saloje. Pakrantėje, Epušės pusiasalyje vaikštinėja gervės jauniklis, ko gero, pasimetęs paukštis. Užvakar ežere buvo girdėtos kelios gulbės giesmininkės.

Dar neišskridę gervės: kelių paukščių balsai girdėti vakaro prietemoje pelkės pakrašty ties Grinkiškių k.

Ten pat - žydintis geltonžiedis vilkdalgis.

(G.B.)

Ne visiems gyvūnams ruduo jau atėjo: vakar naktį paežerės miškelio pakraštyje dar švietė jonvabalis, o šiandien ryte - visą pavasarinę giesmę čiulbėjo karetaitė.

(G.B.)

Žuvinto ežere apsistojusių žąsų dar nemažėja.

5525 žąsys, daugiausia baltakaktės ir kiek mažiau želmeninių, išskrido iš ežero rytinės apskaitos metu nuo 7.50 iki 8.40 val. 2 jūriniai ereliai, suaugęs ir jauniklis, jas bandė medžioti, tik nieko nepešė.

Ežero saloje dar sukiojasi kelių šimtų pempių būrys, yra kormoranų, virš ežero užskrenda dešimtiniai paprastųjų ir sidabrinių kirų pulkai. Užtai iš gausybės varnėnų, nakvojusių nendrynuose, likę tik pavieniai paukščiai. Nestebime nendrinių lingių.

(A.P., R.V.)

Žuvinto vandens paukščių apskaitos maršrute šiek tiek apmažėjo dienojančių paukščių: ančių suskaičiuota tik apie 1500, gulbės nebylės - 22, tik 14 kormoranų. Pagausėjo klykuolių ir didžiųjų dančiasnapių, viso maršute suskaičiuoti 1 689 vandens paukščiai. 

Centrinėje ežero dalyje iš kinies pakeltas svečias iš šiaurės - oželis nykštukas, vėlyvas paukštis (R.V).

12 baltųjų garnių būrys vakarop praskrido virš Žuvinto ež. ir pro Epušės pusiasalį nuplasnojo pietų kryptimi (R.V., A.P).

Būrys garsiai klykaujančių mažųjų gulbių, apie 65 paukščiai, popietę praskrido virš Žuvinto. Paprastai čia stebime tik pavienes šios rūšies gulbes.

Laukuose dar klykauja pavienės gervės.

(G.B.)

Įspūdinga vėlyva gervių migracijos banga: ryto valandomis jos stebėtos įvairiose Žuvinto apylinkių vietose, o virš Žuvinto praskrido 680 triukšmingų paukščių!

(A.P, GB)

Jūrinis erelis iš ežero švendrynų į atvirus Žuvinto plotus išvijo užsislėpusias didžiąsias antis. Jų, pasirodo, yra daugiau nei keturi tūkstančiai.

Gausu paukščių ir šalia Žuvinto esančiuose Simno žuvininkystės tvenkiniuose, kur nuleidus vandenį, atsivėre puikios dumblo ganyklos. Suskaičiavome virš 4000 pempių bei 1000 dirvinių sėjikų, stebėtos 9 didžiosios kuolingos.

(A P)

Keturios gervės vėl ganosi Žuvinto pakraščių laukuose.

(G,B.)

Žuvinte maršrutinės apskaitos metu suskaičiuota 2518 paukščių. Daugiausiai didžiųjų ančių (virš 2 tūkst.). Ežero pietinėje dalyje pakilo užsilikusių pilkųjų žąsų būrelis (27). Suskaičiuota 31 gulbė nebylė, kai kurias jų poras lydi dar pilki, bet jau gerai skraidantys jaunikliai. Be šių įprasčiausių gulbių, prie Dovinės ištakų girdėt ir užsislėpusių poros gulbių giesmininkių šūkčiojimai. Saloje stebėta vėlyva nendrinės lingės patelė, o ant salos krašto stoviniuoja net 56 didieji kormoranai, taip pat vis dar gausu pempių (R.V.).

Ruduo jau persirito į antrą pusę, o Žuvinto ežere paukščių daugybė. 

Ryte iš ežero pakilo 5470 žąsų, daugiausia baltakaktės, bet yra želmeninių, netgi pilkųjų. Ežero salos nepalieka pempės ir kormoranai. Varnėnų būriai dar dešimttūkstantiniai.

Visi šie paukščiai ramiais rytais Žuvinto pakrantėse sugeba sukelti didžiulį šurmulį, kuris tęsiasi daugiau nei valandą po saulės patekėjimo arba saulėlydžio metu.

Tiesa, jau savaitė nebematyt baltųjų garnių, o šį rytą nestebėjome ir nendrinių lingių.

Vakare 4 gervės iš pietų pusės parplasnojo į Miknonių palias nakvynėn. 

Žuvintas dar pilnas vandens paukščių. Stebėti didžiausi jų kiekiai šįmet.

Vien maršrutinės apskaitos metu šiandien jų suskaičiuota virš 4700, čia neįskaičiuotos ežere nakvojusios baltakaktės ir želmeninės žąsys.  

Dabar ežere beveik 3000 didžiųjų ančių, suskaičiuotos 745 rudagalvės ir 241 dryžgalvė kryklės, 268 cyplės, 139 kuoduotosios 119 rudagalvės antys, 103 didieji kormoranai. Dar yra pilkųjų žąsų, baltųjų garnių, nendrinių lingių. Bet šie paukščiai greičiausiai neužilgo išskris. Stebėta reta rūšis - juodakaklis kragas.

 Nuo kinių gausiai kyla perkūno oželiai, ežero saloje - keli šimtai pempių (šie paukščiai į apskaitas neįtraukiami).

(G.B., A.Pa)   

Pagaliau suskaičiavome Žuvinto ež. nakvojančias žąsis - anksčiau trukdė rūkai.

Ryte iš ežero išskrido apie 5500 baltakakčių ir želmeninių žąsų. Tai gerokai didesni skaičiai nei tikėjomės: pastaruosius ketverius metus rudenį Žuvinte apsistojančių žąsų skaičius neviršydavo dviejų su puse tūkstančio.

Dabar jos kyla vėlai - nuo 7.40 val. iki 8.30 val.

Pilkųjų žąsų balsų jau nebegirdėti.

Virš palių ryte dar skrido ir gervės - 75 paukščiai. Gali būti, kad jos pelkėje nakvojo.

Po truputį keičiasi pelkės miško kontūrai: virš pušų iškilę beržų viršūnės jau numetė lapus, nupliko. Panašiai atrodo ir klevai, uosiai, baigia nukristi liepų lapai. Didžiosios tuopos dar visos lapuotos ir žalios, nors šiomis dienomis ir jų lapai stipriai krinta.

(G.B.)

Nakvojančių nendrynuose varnėnų pulkai dar siekia kelias dešimtis tūkstančių.

Dalis jų dabar persikėlė arčiau paukščių stebėjimų bokštelio, tad prieš saulėlydį galima grožėtis įspūdingais jų viražais. Šimtiniais ir tūkstantiniais būriais jie suskrenda iš apylinkių ir tupia nendrynuose garsiai čirkšdami ir besipešdami. Galimas grobis suviliojo ir javinės lingės patelę, bet pabandžius sugauti varnėną, staigiai sukilo visas jų pulkas ir paukščių debesies išgąsdinta lingė nėrė tolyn. Beje, varnėnų iki šiol labai gausu ir Kiaulyčios bei Bambenos nendrynuose, tik jie atokiau ir paukščius stebėti ne taip patogu.

Oželis nykštukas iš po kojų pakilo rytinėje Žuvinto pakrantės pievoje (R.V).

Trys oželiai nykštukai pabaidyti Rudės upelio liūnuose.

(G.B.)

Atslūgsta vanduo rudens potvynio užlietose Dovinės paupio pievose ties Amalva ir Varnupių kaimu. Tad ir paukščių čia mažėja. Upėjė suskaičiavome apie 350 rudagalvių kryklių ir didžiųjų ančių, 700  paprastųjų kirų tupėjo šlapioje pievoje, o gretimuose laukuose - keli tūkstančiai pempių. Bet jų tiksliau suskaičiuoti neįmanoma.

(G.B., A.P.) 

Rudeninė žvirblinių paukščių migracija tapo kiek intensyvesnė: pagausėjo migruojančių didžiųjų zylių. Tačiau pamatyti paprastąjį kikilį - tikra retenybė, nors jų migracijos laikotarpis jau turi baigtis. Nebuvo jų pavasarį, nėra ir rudenį. Menkai skrenda strazdai.

Gervės dar neapleido Žuvinto. Vakare į pelkės pakraštį ties Liepakojų kaimu susirinko apie 160 paukščių. Bet tai greičiausiai - praskrendančios gervės.

Potvynio užlietose Dovinės pakrančių pievose prie Amalvo pelkės - paukščių sankaupa: apie 5000 pempių, 600 ančių cyplių, 100 didžiųjų ančių, bei 30 pilkųjų, 280 baltakakčių ir želmeninių žąsų. Ten pat - 2 jūriniai ereliai.

(G.B., J.B.)

Kiek vėlokai, vis dar galima stebėti virš Žuvinto nardančius šelmeninių kregždžių būrelius, pakrantėmis praskrendančias nendrines linges, ežere dar yra pilkųjų žąsų. Paprastai mūsų vietinės pilkosios žąsys pasitraukia jau rugsėjo viduryje, dar neatskridus šiaurinėms – baltakaktėms bei želmeninėms žąsims. Šįmet, kol kas jas galime stebėti drauge (G.B., R.V.).

Vandens paukščių Žuvinto rezervate  dabar kaip niekad gausu. Žaltytyje kur gausios menturdumblių bendrijos vyrauja nardančios antys: rudagalvės (185), kuoduotosios (68). Taip pat nemažai ausuotųjų kragų (74), didžiųjų kormoranų (76).

Amalvo apylinkėse daug kur užsemtuose laukuose ir šalia esančiame polderyje yra gausu maisto  ne nardančių ančių rūšims, todėl ežere poilsiui daugiausiai telkiasi didžiosios antys (2200 !) bei dryžgalvės (125), rudagalvės kryklės (105).

Iš viso suskaičiuota: Žaltytyje – 752, Amalve – 2585 paukščiai (G.B., G.K.).

Žuvinto apylinkėse pasirodė šiauriniai migrantai - tūbuotieji suopiai ir javinės lingės.

(G.B)

Palių pakraštyje stebėta pilkoji meleta. Palios nėra šio genio gyvenamoji aplinka, tikriausiai tai į rudenines klajones išsileidęs paukštis (G.B.).

Laukų įlomėse, Žuvinto pakrantėse po liūčių susitelkęs vanduo neaplenkė ir palių, čia taip pat neįprastai tokiu metų laiku labai šlapia ir klampu. Kaip ne keista nesimato briedmusių, kurių paliose įprastai tokiu metu tikrai nestinga (G.B.).

Retų ir saugomų ūsuotųjų zylių šiomis dienomis Žuvinto ežere gausu.  Epušės pusiasalio pakraštyje jų keliose būreliuose suskaičiuota apie 100. Paukščiai skaičiuoti maždaug  1,5 km  atkarpoje. Ryte, kai skaičiuota, ūsuotųjų zylių pulkeliai balsingi bet nesiblaško po nendrynus. Neaišku, ar tai Žuvinte užaugę, ar migruojantys paukščiai.

(G.B.)

Žuvinto vandens lygis rugsėjo trečiąją dekadą pasiekė šiam mėnesiui nebūdingas aukštumas – 87,21 m. virš jūros lygio - 60 cm aukščiau už daugiametį vidutinį ežero vandens lygį rugsėjo mėn. Tai aukščiausias ežero vandens lygis rugsėjo mėnesį per visą ežero vandens lygio stebėjimo istoriją, nuo 1966 m. Tokį lygį ežeras pasiekia tik per pavasarinį potvynį ir dabar kai kur ežeras išsiliejo iš savo krantų. Mėnesio viduryje pliaupę liūtys padarė savo...(R.V.).

Vandens paukščių apskaita Žuvinto ežere: suskaičiuota 2621 paukštis. Daugiausia didžiųjų antčių - 2051, cyplių – 305, didžiųjų kormoranų – 89, vis dar ne mažai dienoja pilkųjų žąsų  - 108 (G.B., A.Pa). 

Žuvinto ežere gausu pilkųjų žąsų. Šįryt suskaičiuota 1300 paukščių - daugiausiai šįmet. 

(G.B.)

Baltakaktės žąsys, šiaurės migrantės, stebėtos virš Žuvinto.

(G.B.)

Žuvininkas, suaugęs paukštis, žvejojo ežero Žuvintų gylėje.

(A.P.)

Dvi balinės pelėdos, tupinčios netoli viena kitos retame pušyne, pakeltos iš Žuvinto palių  16 kv. Šiuo metų laiku tai labai retas stebėjimas. (G.K.)

Virš nušienautų Kiaulyčios pievų intensyviai medžioja pelėsakalis patinas, kitas paukštis stebėtas gretimame Zailių k. tupintis ant apleisto pastato (R.V.).

Gervių, besirenkančių nakvynę Žuvinto ež. saloje, skaičius pamažu atsistato. Šįvakar jų nakvoja 206. Paukščiai pradėjo rinktis į salą apie 18 val. 

Ryte 7-8 val. iš Žuvinto ež. į laukus išskrido 1180 čia nakvojusių pilkųjų žąsų (A.P, G.B). Iš ežero ryte kyla šimtiniai šelmeninių kregždžių pulkai, viename būryje skraido daugiau, nei 30 baltųjų garnių. 

Už 20 km. nuo Žuvinto esančiam Palių durpyne (Prienų r.) nakvoja apie 80 gervių. Nepaisydamos durpyne dirbančios technikos gaudesio, gervės leidžiasi visai šalia, esančioje mišku apaugusioje neeksplotuojamoje durpyno dalyje. Čia gervės renkasi tik iš šiaurės, šiaurės vakarų, t.y. priešingų Žuvintui pusių (R.V.).

Oro baliono iš Žuvinto salos išgąsdintos gervės po truputį sugrįžta! Šįvakar, čia nakvynei apsistojo 102 gervės. Tik dabar jos tapo dar atsargesnės ir baikštesnės. Dauguma parskrenda jau prietemoje ir dar ilgai suka ratus virš ežero tirdamos aplinką. Nusileidę laikosi tyliau, nebešoka savo šokių, taip kaip anksčiau (R.V.).

Gervių apskaitų rezultatai Žuvinto rezervate: pelkės Rudės plynėje nakvynėn susirinko 798, Liepakojų pelkėje (rytinė Žuvinto palių dalis) - 200. Apie 300 gervių praskrido pro Salą, bet joje nenusileido. Tokiu būdu, į nakvynės vietas suskrido apie 1000 gervių.

Artimiausioje Rudės plynei gervių sankaupų vietoje, už 15 km. esančiame, apleistame Sūsios durpyne (Lazdijų r.) nakvynei susirinko 378 gervės (R. V.).

Pelkės pakraštyje, paežerėje stebėta gegutė; vėlyvas stebėjimas.

Mažojo baublio jauniklis vidurdienį stebėtas Žuvinto ežero pakrantėje (9 kv., ties Prieplauka).

Nebaigštus, guvus paukštis pabaidytas pakilo nuo nuo augalijos sąžalynų plovo pakraščio ir už kelių metrų nutūpė ant stiebų nendrėse. Abiem kojom įsitvėręs šiaudus, pasistiebęs ir ištempęs kaklą baubliukas iš pradžių stebėjo aplinką, vėliau purptelėjo gilyn į nendryną. Tai jau antras šios retos rūšies stebėjimo atvejis šįmet, tačiau pirmas - kai sutemų paukštis stebėtas dieną.

(G.B.)

Žuvinto ežere padaugėjo nakvojančių pilkųjų žąsų. Ryte tarp 6.20 val. ir 7.10 val. į laukus iš ežero išskrido 1402 žąsys; daugiausia į Miknonių, Gudelių pusę. 

(G.B., A.P.)

Gervių sankaupų apskaita vykdyta iš trijų stebėjimo taškų. Į Žuvinto aukštapelkės Rudės plynę parskrido 805 gervės, Žuvinto ež. salą - 430, o į Liepakojų pelkę - 680. Pastarųjų dviejų vietų paukščiai neretai maišosi tarpusavyje. Taigi, gervių mažiau, nei praeitą kartą  suskaičiuota Rudėje. Viso Žuvinto pelkėje nakvojo apie 1900 gervių. 

(G.B., G.K., A.P.)

Žuvininkas (erelis žuvininkas) gaudė grobį Žuvinto ež. už Salos. Ši rūšis rezervate neperi ir retai aptinkama tik migracijos metu.

Baltieji gandrai Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje apleido savo lizdą. Jų jaunikliai išskrido prieš keletą dienų. Tačiau Žuvinto apylinkėse besibūriuojančių gandrų vis dar pakankamai daug.

2 stulgiai kartu su būriu perkūno oželių stebėti nušienautose Žuvinto paežerės Epušės pusiasalio viksvinėse pievose. Tai retas paukštis Žuvinte, nors migracijos metu ir tinkamose buveinėse jų gali aptikti dažniau.

(A.P.) 

Vykdome pilkųjų gervių sankaupų apskaitą.

Šįvakar nuo 18.00 val. iki 20.30 į Žuvinto pelkės Rudės plynę suskrido 1365, o į Liepakojų draustinio teritoriją - 785 gervės. Taigi, viso suskaičiavome 2150 rezervate nakvojančių gervių. Ežero saloje nakvojo dar 2 paukščiai.

(A.P., G.B.)

Jūrinis erelis sugeba sumedžioti ir baltąjį gandrą. Vidurdienį teko stebėti, kaip Žuvinto ežero vakarine pakrante skrendantį gandrą, apie 30 m aukštyje atakavo jūrinio erelio jauniklis. Plėšrūnas vikriai sučiupo gandrą ir skrisdamas galynėjosi su juo, kol krisdamas žemyn virš vandens gandrą paleido. Sužeistas paukštis nukrito į ežerą, kur erelis dar keletą kartų jį puolė. Prie erelio atakų prisijungė antras vados jauniklis (pasirodo, jūriniai ereliai užaugino du jauniklius), tačiau ištempti gandro iš vandens jiems nepavyko. Auka, matyt buvo stipriai sužeista, nes po kurio laiko jau tik plūduriavo ežere be aiškesnių gyvybės ženklų. Po nebaigtos atakos kurį laiką tupėję paežerės medžiuose, abu jaunikliai bei visą tą ataką toliau stebėjęs suaugęs jūrinis erelis, galiausiai paliko gandrą plūduriuoti ir nuskrido į mišką.   

Žuvinto ež. pietiniame pakraštyje ties Bambena susitelkęs apie 80 laukių būrelis. Ten pat plaukioja, regis, juodakaklio krago jauniklis. Vakare paežerėje ties Gojaus miškeliu girdėti bent trys mažieji baubliai. Nušienautuose Liepakojų pelkės viksvynuose -  keliolika žaliakojų tulikų ir tikučių. 

(G.B.)

Geltongalvė kielė stebėta Žuvinto ež. salos nušienautoje dalyje. Čia jos buvo ir vasaros pradžioje, kur greičiausiai viena pora perėjo.

Jūrinių erelių šeimyna - tėvai su jaunikliu tupinėja Žuvinto ež. salos medžiuose. Tai pirmas kartas, kai stebim suaugusius paukščius su jaunikliu. Tie paukščiai šįmet perėjo labai užsislaptinę, pakeitę lizdo vietą, tad atrodė, jog išvis neperi.

Baltųjų gandrų vados jaunikliai prie rezervato direkcijos jau išsiskraidė ir negrįžo nakvynėn į lizdą.

Anksti ryte, 5.40-6.30 val.  iš Žuvinto ež. į laukus išskrido 857 pilkosios žąsys.(A.P., G.B.)

Ežere nakvojo kelios dešimtys baltųjų garnių, kleketavo jūrinis erelis, girdėjosi kuolingos. Paežerėje – ir volungės balsas.

Šiauriau Žuvinto ežero salos, ties Akmenyčios sekluma susitelkę beveik 2000 didžiųjų ančių, keliolika laukių, kryklės, cyplės (G.B.).

Viena baltasparnė žuvėdra kartu su juodosiomis ir upinėmis žuvėdromis skraidė Žuvinto ežero salos pakraštyje. Paprastai šie paukščiai pasitraukia kiek anksčiau juodųjų žuvėdrų, o šįmet baltasparnės ir perėjimo metu buvo labai negausios. 

Žuvinto rezervate  kaskart daugiau gervių.

Šįvakar į Žuvinto aukštapelkės Rudės plynę, Kiaulyčios pelkę jų suskrido 970. Dar kelios dešimtys nakvoja kitame pelkės pakraštyje tarp Grinkiškių ir Liepakojų kaimų.  Dienomis, ypač jei dėl lietaus laukuose nekuliami javai, šie paukščiai visą dieną praleidžia apylinkėse. Į nakvynės vietas sugrįžo tarp 20.00 ir 20.30 val. Ežero saloje gervės pakol kas nenakvoja.

(G,B.)

Karščiausia šios vasaros diena. Temperatūra pasiekė 33.5 laipsnio.