Gamtos dienoraštis

Žuvinto ir aplinkiniuose ežeruose suskaičiuota 400 žiemojančių vandens paukščių.

Artėjant sausio viduriui, ornitologų draugijos organizuojamos žiemojančių vandens paukščių apskaitos tapo tradicija. Įprastomis žiemomis užšąlusiame Žuvinte nelabai yra ką skaičiuoti, tačiau ne šiemet: Žuvinto ežere ledas plūduriuoja vos pusėje ežero ploto, taip pat atrodo Žaltytis, gretimi Simno, Giluičio ežerai dar mažiau užšąlę. Tik Amalvas, atrodo, beveik visas pasidengęs ledu. Gausiausia paukščių buvo Giluityje (182), Simne (96), ir Žuvinte (77). Simno žuvininkystės tvenkiniuose, Amalvo polderio kanaluose vandens paukščių nebuvo.

Gausiausios pasirodė beesančios didžiosios antys, jų registravime 196 (vien Giluityje – 152), didžiųjų dančiasnapių plaukiojo 142 (Simno ežere 87), kitos rūšys: sidabriniai kirai (13), klykuolės (18), pilkosios žąsys (17, Žuvinte), mažasis dančiasnapis (1), gulbė nebylė (7), gulbė giesmininkė (2), baltasisi garnys (1), mažasis dančiasnapis (1), bei 3 jūriniai ereliai.

G.B.,  A.P.

Ežere atsivėrė pirmos properšos. Jose - 6 klykuolės ir 4 did. dančiasnapiai.

 Pirmos pilkosios žąsys jau parskrido! Virš Žuvinto pora jų stebėta tuoj po Kalėdų - gruodžio 27d. Kitų žąsų pora, kurios patinas nešioja mūsų uždėtą kaklo siųstuvą, paliko žiemavietes vakarų Lenkijoje ir patraukė link Žuvinto. Dabar šie paukščiai pakeliui namo - Biebržos nacionaliniame parke.

Vakare virš ežero dar girdisi keliolika želmeninių žąsų.  

70 taiginių žąsų stebėta virš ežero. Ko gero, paskutinė registracija.

G.B. 

Iš užšąlusio ežero ryte pakilo apie 620 žąsų, atrodo, taiginės. 

G.B. 

Viena labai vėlyva didžioji kuolinga dieną suko ratus virš Žuvinto ežero.

G.B. 

Žąsų apskaita Žuvinte: iš ežero pakilo 10551 žąsis. Nežymiai dominuoja baltakaktės, o pilkųjų - apie 15 - 20 proc. Taigi, žąsų Žuvinte stipriai sumažėjo. Bet ar jos išskrido link žiemaviečių - nėra aišku. Pavyzdžiui, viena iš mūsų žymėtų pilkųjų žąsų jau kelintą naktį nakvoja Amalvo ežere - taip jai trumpesnis kelias link Puskelnių ir Baraginės kaimų Marijampolės sav., kur dabar maitinasi. 

Žuvintą užplūdo nakvynėn apsistojusios migrantės žąsys: šį rytą suskaičiavome rekordinį jų kiekį - 28300 paukščių.  Sunku paskyti, kokių rūšių daugiausia - pilkosios, tundrinės, želmeninės, baltakaktės maišosi tarpusavyje ir išssiskirsto po apylinkes  daugiau nei per valandą nuo saulės patekėjimo.  Ryte žąsis medžiojo trys ereliai, dar trys tupėjo Salaitėje. 

AP, GB.

Rytinė žąsų sankaupų apskaita: tarp 7.20 ir 8.20 suskaičiuotos iš ežero išskridę 10899 žąsys, bent jau ties direkcija dauguma - pilkosios. 

Apskaitos metu paežere praskrido ir į Simanynų tuopą trumpam nutūpė sakalas keleivis, jaunas paukštis. 

Virš ežero dieną skraidė erelis žuvininkas. Ežere paukščių apskaitų metu stebime gan didelį ančių sumažėjimą. 

Dar yra nendrinių lingių, užsilikę menki pilkųjų gervių būreliai.

G.B., A.P.

Žuvinte didėja nakvojančių pilkųjų žąsų sankaupa: ryte suskaičiuoti 4277 iš ežero į laukus išskridę paukščiai.

Žuvinto pelkėje formuojasi migruojančių pilkųjų gervių sankaupa. Pirmos apskaitos metu suskaičiuoti 649 į aukštapelkės Rudės plynę ir liūnus ties Vartų kaimu nakvoti susirinkę paukščiai. 

AP. GB.

Užlietame Amalvo polderyje vandens gylis - nuo 25 iki 80 cm. Jame girdisi švygždos, peri apie 20-30 balstasparnių ir iki 10 baltaskruosčių žuvėdrų porų. Stebėtas žaliakojis tulikas.

AP, GB

Rudagalvių kirų kolonijoje skraido pirmieji jaunikliai. Ežere juodųjų žuvėdrų kolonijoje - baltasparnių žuvėdrų pora. Žuvinto pakrantėje plaukioja įtartinai nebaikštus juodakaklis naras.

Kiaulyčios pelkėje, Dambavaragyje, girdėta vos viena trumpai giedojusi meldinė nendrinukė. Kitur Žuvinte jų nesigirdi.  Viksvynų buveinės joms yra netinkamos perėti dėl labai aukšto vandens lygio.

A.P.

Kiaulyčios pelkės pakraštyje nerimaudama skraido paprastųjų griciukų pora. Šalia pakilo stulgys. Pelkės pakraštyje - karvelių uldukų pora.

A.P.

Amalvo polderyje tilvikinių paukščių apskaitų metu stebėta vėlyva gaiduko patelė. Kiaulyčios pelkės pakraštyje vakare gieda kelios meldinės nendrinukės, ten pabaidyti du stulgiai.

A.P.

Žuvinto rudagalvių kirų kolonija šiais metais pasiekė pieš tris dešimtmečius buvsį lygį - 6335 lizdai. Šalia jų sėkmingai kuriasi ir pastaruoju metu ne itin gausiai perėję ausuotieji kragai - 25 lizdai. (A.P., G.B., R.V.)

Kiaulyčios pelkėje parskridę geltongalvės kielės. 

Kiaulyčios pelkėje parskridę geltongalvės kielės. 

Pilkųjų žąsų šeimynose - kelių dienų jaunikliai. Pirmos jų šeimynos stebėtos Žuvinto paežerės pievose.

AP

Amalvo polderyje pasirodė žaliakojai tulikai. Cia keli šimtai šaukštasnapių, yra smailiauodegių ančių ir cyplių. 

Žuvinto ežere ryta suskaičiuota 765 žąsys - baltakaktės ir tundrinės, tačiau dieną jų suskrido apie 2300. Bet kokiu atveju, migrantų skaičius sparčiai mažėja.

AP

Virš ežero stebėtos pirmos šelmeninės kregždės. Ežere pasirodė ausuotieji kragai. Migruojančių paukščių ežere sumažėję, mažiau rudagalvių ančių, neliko kuoduotųjų. Cyplės, kryklės, šaukštasnapės turškiasi užlietoje iššienautos salos dalyje. Gervių lizduose - kiaušiniai.

Vakare prie Gojaus švilpauja pirmoji švygžda.

AP, GB

Migruojančių baltakakčių žąsų (apie 3000) būryje, Žuvinto ežere - rudakaklė berniklė! Labai retas migrantas.

A.P.

Jei reiktų įvardinti gausiaisiai vandens paukščių nutūptus vandenis Žuvinto biosferos rezervate, tai būtų Amalvo polderis.

Vien ančių ir žąsų jame suskaičiavome 2170: didžiosios antys (120), pilkosios antys (24), rudagalvės kryklės (394), dryžgalvės kryklės (20), cyplės (1078), smailiauodegės antys (238), didžiosios antys (125), šaukštasnapės antys (70), klykuolės (4), gulbės giesmininkės (12), mažosios gulbės (34), gubės nėbylės (4), pilkoji žąsis (1). Be jų dar gaidukai (47), javinė lingė, o pempių, perkūno oželių, neskaičiavome. Lizde tupi gervė.

Migruojančių baltakakčių, želmeninių, tundrinių žąsų - nei vienos.

G.B., A.P. 

Pirma migruojančių žąsų banga jau baigiasi! Ryte suskaičiuotos 2906 iš ežero išskridę žąsys.

G.B., A.P. 

Žuvinto pakrantėje stebėta parskridusi nendrinė lingė. Amalvo polderyje - būrelis gaidukų.

G.B.

Žuvinto ežere stebėtos anksčiau neregistruotos: smailiauodegė antis, rudagalvės ir dryžgalvės kryklės. Vieną egiptinę žąsį (Alopochen aegyptiaca, invazinė rūšis Vakarų Europoje) Epušės pusiasalyje surado ir nufotografavo Mindaugas Ilčiukas.

Anksti ryte Žuvinto ežero nendrynuose girdėtas didžiojo baublio baublio balsas - pirmąkart šįmet. Liepakojų pelkėje - perkūno oželis, pirma registracija. Vakare šimtai varnėnų renkasi giedoti paežerės medžiuose, po to - nakvynėn į ežero nendrynus. 

G.B.

Vakare į savo koloniją Žuvinto ežere parskrido rudagalviai kirai.

Į užlietas pakrančių pievas išplaukė neršti lydekos - stebėjome, kaip vieną tokią sugavo baltasis garnys.

 G.B.

Apie 230 gulbių giesmininkių, 40 mažųjų gulbių suskridę į Amalvo polderį, kurio didžioji dalis (kaip ir Žuvinto ež.) - užšąlusi. Bent pora tūkst. žąsų tupi laukuose šalia, bet tai apytikslis skaičius.

 A.P.

Migruojančių žąsų sankaupų apskaita Žuvinto ežere: ryte suskaičiuotos 13539 iš ežero išskridę nakvojusios žąsys. Tiek daug žąsų pirmąją kovo dekadą iki šiol nestebėta.  Stebint paukščius laukuose, įvertinta, jog maždaug 85 proc. jų - tundrinės, kitos baltakaktės, yra pilkųjų žąsų, nematėme želmeninių.  Vykdant apskaitą, praskrido 17 gervių. Dieną virš Žuvinto pakrantės praskrido javinės lingės patinas.

G.B., A.P. 

Žuvinto ežere jau formuojasi migruojančių žąsų sankaupa - anksčiau, nei įprasta. Ryte, tekant saulei iš ežero išskrido 2975 žąsys, absoliuti dauguma - želmeninės  ar tundrinės, gal būt viena kita baltakaktė. Atskirais būreliais skrido ir pilkosios. 

Daugiau, nei 200 varnėnų būrelis vakare nusileido į nendrynus nakvynei.

Vieversio dieną laukuose gausu migruojančių dirvinių vieversių -  čirškauja padrikais būreliais, bet reguliariai. 

Dovinės slėnyje - 33 gulbės giesmininkės. Prie Daukšių - vištvanagis (patinas). G. B

Buktos miške girdėti pirmieji gervių poros balsai.

Liepakojų pelkėje stebėtas startsaklis.

Virš Žuvinto praskrido pora pempių, stebėta gulbė nebylė, ties Igliškėliais (Marijampolės sav.) praskrido trys gervės. (P.Č., R.V.)

Virš Žuvinto stebėtos pirmos želmeninės žąsys, paežerėje maitinasi pora pilkųjų gervių, apsiskraidė bitės. Pilkosios žąsys skraido būriais po 15 - 20 paukščių.

(G.B.)

Žuvinto properšoje plaukioja pirmoji gulbė nebylė, gulbės giesmininkės (4), pilkosios žąsys (14), didieji dančiasnapiai (12), klykuolės (6). Aplinką stebi du jūriniai ereliai.  (A.P., R.V.)

Į Žuvinto properšą nusileido keturios poros pilkųjų žąsų. (R.V.)

Ant Žuvinto ledo šalia properšos - dvi poros pilkųjų žąsų, vienos jų patelė 2020 m. čia pat žieduota baltu kakliniu žiedu. (A.P)

Parskrido gulbės giesmininkės. 

Tetervinų būrys (15) Kumečių k. laukuose. (J.B.)

Javinių lingių pora praskriso ties Žuvinto prieplauka.

Žuvinto ežere prie properšos tupinėja pilkoji žąsis.

Pora pilkųjų žąsų praskrido virš ežero. Iš Žuvinto properšų nesitraukia didieji dančiasnapiai.

GB, AP

Vidurdienį (11:30h) Žuvinto ledu, laikydamasis palių pakraščio prabėgo vilkas. 

Žuvinto properšoje trumpam nutūpė 21 didysis dančiasnapis.

Staiga atšilus orams Žuvinte vėl pasirodė žąsys. Šįryt paežerėje stebėta pavienė pilkoji žąsis, o netrukus virš ežero užtraukto ledu praskrido visas žąsų būrys - 31 paukštis. 

Ant Žuvinto ledo vis tupinėja jūrinis erelis. 

Stebėti skraidant varnėnų, smilginių strazdų, paprastųjų kirų būriai.

17 tetervinų priešpiet lesinėjo laukuose ties Kiaulyčios draustiniu, Zailių kaime Alytaus r. sav. Tokie būriai dabar retai stebimi. 

Nors Žuvintas užtrauktas ledu, kai kurie paukščiai neskuba jo palikti. Kantriai tupinėja penkiolika gulbių nebylių būrys, virš ežero skraido didžiųjų ančių pulkeliai ant ledo sutūpė penki jūriniai ereliai.

Plonu ledu užšalo Žuvinto ežeras.

Absoliuti dauguma migruojančių žąsų paliko Žuvintą per paskutinę lapkričio dekadą. Ryte iš ežero pakilo tik apie 700 želmeninių/tundrinių žąsų; baltakakčių ar pilkųjų nebuvo. 

Verebiejų apylinkių laukuose ant sniego braidžioja gervių pora.

Visos trys pilkosios žąsys, kurias esame pažymėję GPS davikliais, jau paliko Žuvinto ežerą. Viena patraukė į Nemuno deltą, kita apsistojo Vysloje, trečia - Baltarusijoje netoli Gardino. Pačiame ežere žąsų nesumažėjo - ryte iš ežero pakilo maždaug tos pačios 15000, tačiau dėl ūkanoto ryto jų suskaičiuoti tiksliau nebuvo galimybės. Akivaizdžiai sumažėjo pilkųjų žąsų, atrodo, jų tėra maža dalis bendrame būryje, kur dominuoja baltakaktės. 

Žąsų apskaita visuose biosferos rezervato ežeruose: Žuvinte  - 14750, Žaltytyje - 265, Amalve - 0. Buvo ūkanota, todėl neaišku, kiek žąsų iš Žuvinto išskrido ŠR-ŠV kryptimi. 

Žąsų apskaitos metu suskaičiavome net 24540 paukščių! Tiek jų dar niekada neregistruota. skrido nuo pat aušros, didčioji dalis - į laukus šiauriau Žuvinto palių. 

AP, GB.

Virš ežero popietę - sakalas keleivis. Suaugęs paukštis, greičiausiai patinas. 

AP

Migruojančių žąsų saukaupų apskaitos rezultatai:  suskaičiuotos 5836 žąsys, nakvoję Žuvinto ežere. Rūšinė sudėtis neaiški, nes paukščiai išskrido į visas puses, o šalia apskaitos vietos buvo susitelkę daugiausiai pilkosios žąsys.

Sakalas keleivis, retas svečias - suaugęs patinas praskrido virš Žuvinto ež., ten pat stebėta javinės lingės patelė, kelios didžiosios kuolingos. Naktį virš paežerės skrido migruojančios gervės.

Iš Žuvinto ežero ryte išskrido 2850 žąsų. Apie 90 proc - pilkosios, nors yra želmeninių.

Kinyse prie salos dar nakvojo 35 gervės, o vakare į pelkę gervės nebesirinko.

AP, GB

Stojus gražiems orams, labai sujudo gervės. Visą dieną stebėta ištisinė migruojančių gervių banga, paukščiai skrido būrys po būrio. Intensyviai migravo pempės, kikiliai, zylės.

Virš ežerų dažniau stebime žuvininkus, migruojančius paukščius: rugsėjo 18 ir 19 d. virš Žuvinto žvejojo vienas paukštis, o virš Žalyčio - du žuvininkai. Deja, rugsėjo 21 d, vietos gyventojai pranešė prie Žaltyčio ež. radę nugaišusį žuvininką. 

Pilkųjų žąsų Žuvinto ež. - rekordinis skaičius: šiandien ryte (6.10.-7.45.) suskaičiavome 4200 iš ežero išskrendančių paukščių. Daugiausia jų skrido maitintis į Suvalkijos laukus ar ražienas. Iki šiol didžiausias suskaičiuotas nakvojusių pilkųjų žąsų kiekis Žuvinto ež. siekė 4130 paukščių (2016-10-12). 

A.P., G.B.

Pilkosios gervės renkasi į Žuvinto pelkę. Vakare (17.20 - 21.00) suskaičiuotos nakvoti suskridę 1379 gervės: į Rudės plynę 553, liūną ties Saltininkais - 596, Žuvinto ežerą - Salaitę ir nušienautas kinis - 230. 

(G.B, A.P., J.B.)

Paskutinė pilkųjų žąsų apskaita rugpjūtį: suskaičiuoti iš ežero išskridę 2403 paukščiai. 

Žuvininkas medžioja Žuvinto ežere ties Prieplauka. (R.V.)

Ryte iš Žuvinto išskrido 1615 pilkųjų žąsų. (A.P., G.B.)

Gamta eina rudeniop, o į Žuvintą vis gausiau renkasi gervės. Šįvakar suskaičiuotos 876 nakvynei skrendančios gervės. Daugiausiai (281) rinkosi Kiaulyčios pelkėje ties Buktos mišku, 277 parskrido į Rudės ir 216 į Kumečių plynes. Žuvinto ežere Salaitės pusiasalyje  nakvojo 102 gervės.

Į Žuvintą pradėjo rinktis gervės. Šįvakar suskaičiuotos 776 nakvynei skrendančios gervės. Daugiausiai (640) rinkosi Kiaulyčios pelkėje ties Buktos mišku, 115 parskrido į Rudės plynę ir 21 į Kumečių plynę. Žuvinto ežere gervės gausiau dar nesirenka.

Didesnės pilkųjų žąsų sankaupos Žuvinte dar nėra. Šįryt (5 - 7 h) iš Žuvinto į laukus išskrido 280 žąsų. (G.B., R.V.) 

Iš Žuvinto išsiskraidė rudagalvių kirų kolonija. (R.V.)

Kukutis stebėtas Vartų kaimo pakraštyje apleistoje ūkinės paskirties teritorijoje. (A.P., G.B., R.V.)

Kiaulyčios pelkėje pražydo pirmieji siauralapiai gencijonai. Buktos miške - pirmi Elbinio skiautalūpio žiedai. Abi šios rūšys unikalios Žuvintui: siauralapio gencijono radvietė yra kone didžiausia Lietuvoje, o štai Elbinis skiautalūpis niekur kitur Lietuvoje lyg šiol nerastas.

Rudagalvių kirų kolonijoje pirmi šiųmečiai jaunikliai jau skraido. Užtai pikjųjų žąsų šeimynose daugoka vėlyvų, dar tik pūkuotų žąsiukų. Antra diena kaip nutilę lakštingalos, užtai didieji baubliai vis dar būbauja.

Liepakojų pelkėje  be 6 pempių porų, dvi raudonkojų tulikų poros ir ratus sukanti, neramiai pypsinti gaiduko patelė. Meldinėms nendrinukėms pakol kas per šlapia ir viksvos per žemos.

Žydi pirmos gelsvosios gegūnės.

A.P.

Pirmąją meldinių nendrinukių apskaitos vakarą  - 10 giedančių paukščių Dambavaragio pelkėje. Šūkčioja pemės. raudonkojai tulikai ir griciukai. Pradėjo gausiau žydėti raudonosios gegūnės.

Žaltyčio ežere plauko du juodakakliai narai. Vienas jų - vis dar žieminiais rūbais. Apie 450 žąsų, daugiausia želmeninių skraido virš aplinkinių laukų. Ežere - pirma juodosios žuvėdros registracija.

Žuvinto ež. pilkosios gervės lizde išsirito jauniklis

A.P., G.B.

Ežere gieda ežerinė nendrinukė, didžioji krakšlė, parskridę kiauliukės, virš ežero skraido sketsakalis ir langinės kregždės. Tilvikų apskaitų metu - šlapiose ežero pakrantėse ir Kiaulyčios pelkėje gausu tikučių, oželių nykštukų. Dalį pempių lizdų, gal būt, užliejo po lietaus pakilęs pelkės vanduo. 

G.B. 

Vis dar gausu paukščių Amalvo polderyje: apie 1500 ančių, kur dominuoja cyplės, rudagalvės ir dryžgalvės kryklės, šaukštasnapės antys. Šalai - apie 100 gervių, 500 baltakakčių žąsų.

42 didžiosios kuolingos tupėjo užlieto ploto pakraštyje, bent 70 gaidukų. Kūmuoja raudonpilvė kūmutė. 

Žaltyčio ežere šalia kuoduotųjų ančių plaukiojo žiloji antis, patelė.

Žuvintpo ežere ėmė čirpti nendrinis žiogelis.

A.P.

Šalminės anties patinėlis, labai retai aptinkama rūšis, plaukiojo Žuvinto ež. atvirumose kartu su kuoduotosiomis antimis.

A.P.

Mažasis erelis rėksnys stebėtas tupintis prie Buktos miške esančios kūdros (pirmas rūšies stebėjimas šį pavasarį). (R.V.)

Žuvinto ežere nakvojo 7800 žąsų, daugiausiai baltakakčių. (A.P., G.B.)

Aleknonių k. stebėtas vištvanagis. (G.B.)

Paukščių apskaitos maršrute Žuvinto ežere seniai nesregistruota vandens paukščių gausa - 2350, daugiausiai kuoduotųjų ančių (1273), klykuolių (341), cyplių (227). Pietinėje Žuvinto ežero dalyje stebėtas mažasis kragas. Parskridę dryžagalvės kryklės. (A.P., G.B.)

Parskrido raudonkojai tulikai, pilkosios antys. Žuvinto ežere nebeliko ledo (G.B.)

Laisvame nuo ledo Žuvinto ežero plote - 20 mažųjų dančiasnapių. Girdidi pirmieji didžiųjų baublių balsai. Parskrido liepsnelės, paprasteiji čivyliai. (G.B.)

Parskrido nendrinės lingės. (G.B.)

Zalių k. laukuose - pelėsakalis. Naujavalakių apylinkėse - 6 amaliniai strazdai. (G.B.)

Amalvo polderyje susitelkę 9000 žąsų. (G.B.)

Žuvinto ežere nakvojo 5300 žąsų, pusė jų yra baltakaktės žąsys. (G.B.)

Žuvinto properšose renkasi ausuotieji kragai, laukiai, taip pat migruojantys mažieji dančiasnapiai, smailiauodegės antys, cyplės, mažosios gulbės. 

Parskrido pieviniai kalviukai, nendrinės startos, lygutės.

(A.P., G.B.)

Parskrido strazdas giesmininkas, rudagalviai kirai. Dovinės slėnyje ties Daukšiais  - 32 mažųjų gulbių būrys. (G.B.)

Į Žuvintą parskrido perkūno oželiai, keršuliai, paprastieji kikiliai. Suintensyvėjo žąsų migracija (G.B.)

Žuvinte nakvojo apie 320 migruojančių žąsų, dominuoja tundrinės ir želmeninės žąsys.

Dovinės upėje stebėtos parskridusios rudagalvės kryklės. (G.B.)

Stebėtos pirmosios baltakaktės žąsys. Didžiųjų palių pakraštyje (11Kv.) stebėti 9 uldukai ir parskridusi slanka. 

Virš Amalvo pelkės užskrido pirmasis želmeninių žąsų būrelis. Dovinės upėje stebėta pora klykuolių. (G.B., R.V.)

Žuvinto ežere lankosi 6 jūriniai ereliai. (G.B.)

Žuvinto paliose (12 kv.) - 2 uldukai. (G.B.)

Virš Žuvinto praskrido pora didžiųjų dančiasnapių. (G.B.)