Žuvinto rudagalvių kirų kolonijose ritasi jaunikliai.
Beveik pusėje lizdų, jau tupinėja, o prisiartinus arčiau, slepiasi kinių augalijoje mažieji kiriukai (R.V.).
Jauniklius išperėjo baltieji gandrai. Lizde prie direkcijos pastato jau matosi gandriukai.
Du juodakliai narai, vienas vestuviniu, kitas žieminių apdaru, plūduriuoja Žuvinto ež. gylėje. Akivaizdžiai tai migruojantys paukščiai, tačiau tokiu metu yra labai reti.(A.P.)
Šiaurvakarinėje Žuvinto palių dalyje esančioje Kumečių plynėje gyvena dvi plėšriųjų medšarkių poros, stebėtos geltongalvės kielės. Čia kasmet perintys dirviniai sėjikai, šiais metais neaptikti.
Atviriausioje Žuvinto palių dalyje - Rudės plynėje gieda 5 tikučiai, apytikriai tiek porų kasmet čia ir peri.
Kaimynystėje lizdą sukrovę turi pora raudonkojų tulikų, gyvena 6 poros pempių, teritoriškomą reiškia 6 geltongalvių kielių patinėliai, 9 perkūno oželiai.
Palios nusidažė balta spalva: per Rudės plynę nusidriekė švylių baltų pūkų jūra, pražydo balžuvos, aukštapelkiniuose pušynuose – gailiai. Žemapelkėje pasirodė pirmieji geltonųjų vilkdalgių žiedai (R.V.).
Gulbės giesmininkės vėl peri Žuvinte.
Jų lizdas su 6 kiaušiniais sukrautas toje pačioje vietoje, kaip pernai - ežero šiaurės vakarų dalyje, rastas vykdant vandens paukščių apskaitą.
Jau treti metai, kai šią giesmininkių porą stebime vasarą; praėjusiais metais gulbės išperėjo jauniklius, bet greičiausiai neišaugino. Didžiulę lizdinę teritoriją užsiėmusi, išsivaikiusi gulbes nebyles giesmininkių pora ypatingai atsargi - užteko patino klyktelėjimo, kad už kelių šimtų metrų lizde tupinti patelė pasišalintų iš lizdo.
Pora baltaskruosčių žuvėdrų skraidė netoli juodųjų žuvėdrų kolonijos Neaišku, ar tai migruojantys, ar perėti apsisprendę paukščiai. Šios retos žuvėdrų rūšies perėjimo atvejų Žuvinte būta ir ankstesniais metais, bet paprastai jos stebimos tik migracijų metu.
Beje, pirmąkart Lietuvoje baltaskruostės žuvėdros registruotos būtent Žuvinto ežere 1943 m. (T. Zubavičius).
Tuo tarpu baltasparnių žuvėdrų ežero pakraščiuose pastebimai sumažėjo, nors keli paukščiai sukinėjasi ir ties juodųjų žuvėdrų kolonija.
Nepavyko ežere perėjusiai gervių porai. Ežere pūduriojančią kinį su visu lizdu į kelis šimtus metrų į šoną nunešė vėjas, tad paukščiai jį paliko.
(G.B.)
Pilkųjų žąsų poros jau su jaunikliais. Jų kelios šeimynos stebėtos vienu būriu plaukiant maitintis į pakrantės pievas. Viena raudonkojų tulikų pora aptikta ežero Saloje. Be jų ten aptikta pempė, keletas perkūno oželių ir gaidukų.
Dieną vasariškas karštis nesitraukė: +30 C.
Baigiantis vasariškai karštai savaitei vandens temperatūra Žuvinto ežere perkopė 20 C laipsnių.
Žuvinte pražydo pirmosios lūgnės, iš vandens jau kyla alavijiniai aštriai, lapus kelia vandens lelijos. Kinyse masiškai ritasi skėtės.
Rudagalvių kirų lizdų apskaita kolonijose: Žuvinte jų peri apie 2740
porų - šiek tiek mažiau nei paskutiniais metais.
Kolonijos kompaktiškos, išsidėstę įprastoje pietvakarinėje ežero dalyje. Kirai šiais metais neužėmė ežero salos, nedidelės kolonijų užuomazgos yra ir centrinėje ežero dalyje. Bandymų kurti kolonijas būta ir apsemtoje pietinėjė ežero pakrantėje bei Amalvo polderyje, tačiau nukritus vandens lygiui, kirai šias vietas apleido.
Lėlys ankstų rytą tupinėjo ant kelio Buktos miške. Dar vienas
paukštis girdėtas miško gilumoje. Tikriausiai tai migrantai, nes tokiame šlapiame lapuočių miške kaip Bukta, šis naktinis paukštis nėra tipiškas. Paprastai lėliai mėgsta itin sausas spygliuočių miško vietas, aptinkami perint ir Žuvinto paliose (R.V.).
Pasibaigė pilkųjų gervių apskaita. Šiais metais apskaitų teritorijose peri 60 porų gervių – beveik tiek pat kaip ir ankstesniais metais. Gervių rytiniai šūksniai jau pritilo – ženklas, kad perėjimo laikas jau į pabaigą. Gegužės viduryje šlapiuose raistuose jau bus galima pamatyti pirmuosius rausvais pūkeliais pasidengusius gerviukus (R.V.).
Baltasparnės žuvėdros, kažkada labai reti paukščiai, dabar būriais zuja po ežerą, jų pulkai gaudo vabzdžius virš paežerės nendrynų, Kiaulyčios pelkės. Šiomis dienomis jų taip apstu, jog gausumu nusileidžia tik rudagalviams kirams.
Nedidelė nauja rudagalvių kirų kolonija - apie 25-30 porų sukrovė lizdus ir deda pirmuosius kiaušinius užlietoje pievoje tarp Bambenos ir Grebelės upelių. Greičiausia tai tie kirai, kurie neteko pirmųjų dėčių kai vėjai ežere išdraskė augalijos kinis su lizdais ir nunešė iš kolonijų arba tie, kurie nukentėjo nuo kolonijose nuolat besimaitinančių nendrinių lingių. (A.P.)
Pražydo: ievos, ąžuolai, klevai, uosiai.
Medžiai ir krūmai sparčiai skleidžia lapus, gamta kasdien tampa vis žalesnė. Buktos miške gausiai žydi rūteniai, plukės, pavasariniai pelėžirniai (R.V.).
Baltaskruostė žuvėdra praskrido virš Žuvinto ežero.
Tai reta, dažniausiai stebima pavasarinės migracijos metu rūšis (G.B., R.V.).
Gervės savo gausumu nepaliauja stebinti. Net neaišku, ar čia džiaugtis, ar ne, kai vakare suskaičiavome virš 1800 gervių, kurios pulkas po pulko iš Saltininkų, Zalilių kaimų pusės suskrido į Kiaulyčios pelkės iššienautus nendrynus, Rudės plynės vartus. Toks skaičius pavasario migracijos metu yra niekada anksčiau neregistruotas, juolab, kad gal būt, gervių į Žuvinto pelkę renkasi daugiau: pradėjus jas skaičiuoti buvo aišku - ankstyvosios gervės jau buvo parskridę į nakvynės vietą ir liko neskaičiuotos.
Kiaulyčios viksvynuose džiugi naujiena - gieda parskridęs pirmas meldinės nendrinukės patinėlis. Beje, Kiaulyčios pelkėje vandens tikrai ne daugiau, nei pernai tuo laiku. Po du cm kasdien nukrenta ir ežero vandruo (R.V., A.P.)
Žuvinto apylinkėse pasirodė ir vėlyvieji parskridę paukščiai.
Nuo ankstyvo ryto pelkės pakraštyje švilpauja volungės, garsinasi griežlės, ties Buktos mišku - paprastoji medšarkė (G.B., A.P.).
Neperinčių pilkųjų gervių skaičius Žuvinte darosi įspūdingas:
vakare į Kiaulyčios žemapelkės iššienautus nendrynus šalia Rudės plynės suskrido nakvynėn arti 800 gervių. Tiek daug jų Žuvinte pavasarį dar nebuvo registruota. Tai greičiausiai jauni nesubrendė ar porų nesudarę paukščiai. Kitos, perinčios gervės dabar skraido tik po vieną, kai reikia pakeisti perintį partnerį ir skristi į laukus maitintis.
Dabar ramūs vakarai Žuvinto pelkės pakraščiuose ypač balsingi: pelkės ner skamba nuo gervių klyksmo, švygždų, kurių čia išties gausu, švilpčiojimo. ilgasnapių vištelių žviegimo. Vienu metu gali išgirsti keliolikos rūšių vakaro giesmininkus.
Tačiau meldinių nendrinukių žemapelkėje iki šiol dar nėra.
Plėšrioji žuvėda - stambiausia iš žuvėdrų, reta, tik migracijos metu užklystanti rūšis, stebėta Žuvinto ežero 10 kvartale.
Parskrido baltasparnės žuvėdros - reti, Žuvinte negausiai perintys paukščiai (G.B.).
Žalia spalva pagaliau ima dominuoti Žuvinto apylinkių kraštovaizdyje: žaliuoja pievos, ypač atslūgsatančiose ežero pakrantėse, beržų viršūnės,kaštonai,ievų krūmai. Pradėjo žydėti klevai.
Skaičiuojant perinčias gerves, didelis šių neperinčių paukščių būrys, tarp 400 -450, aptiktas ties Žuvinto aukštapelkės Rudės plynės vartais. Jei jos čia laikysis ilgiau, bus riesta Rudės plynėje perintiems tilvikams.
Dabar pats oželių nykštukų migracijos pikas. Jų balsų iki auštant girdisi daugelyje pelkės pakraščių vietų. (G.B.)
Žuvinto rezervate - nauja rūšis! Avocetės - aštuoni balsingi
paukščiai maitinosi, retkarčiais skraidydami ratais, seklioje užlietoje pievoje Dovinės upės pakrantėje tarp Žuvinto pelkės ir Daukšių k. (G,B., G.K.).
Neįprastai nebaikštus juodakaklis naras gerą pusdienį plūduriavo, retkarčiais nardydamas, ties Žuvinto ež. prieplauka.
Kanadinė berniklė stebėta baltakakčių žąsų būryje Žuvinto pakrantėje užlietose Podzelų pievose. Ši paukščių rūšis rezervate stebima tik po keliskart per dešimtmetį (R.V.).
Įvairiose Žuvinto pakrančių vietose stebėtos geltongalvės kielės - jau tampa įprasta jas matyti ne tik aukštapelkėje. Taip pat, čia tebesitęsia tilvikų migracija, stebimi: oželiai nykštukai, tikučiai, gaidukai, raudonkojai tulikai, griciukai, didžiosios kuolingos (R. V.).
Karklynuose jau suokia lakštingalos, o balose pradėjo kūmuoti raudonpilvės kūmutės - veisimosi sezono pradžia (R.V.).
Į Žuvintą sugrįžo: juodosios ir upinės žuvėdros, didžiosios krakšlės,
ežerinės nendrinukės. Stebėti mažieji kirai. Gulbės nebylės ir rudagalviai kirai jau sudėjo pirmuosius kiaušinius (G.B., A.Pa.). Šiaip jau vandens paukščių Žuvinto ežere visai nedaug - gerokai daugiau jų vandens užlietose pakrantėse.
Sprogsta medžiai: beržai, skroblai, trapieji gluosniai, kaštonai, šermukšniai.
Krūmai: alyvos, medlievos. Tačiau šiluma į Dzūkiją visai nesiskubina. Šią apniukusią dieną oro temperatūra neperkopė aštuonių laipsnių,
Kiaulyčios pelkėje jau gausiai girdisi nerimstantys ilgasnapių vištelių balsai.
Viena mėlyngurklė anksti ryte gieda prie pat rezervato direkcijos administracinio pastato (G.B).
Kelis metus iš eilės jos šalimais perėdavo paežerėje, bet dabar tinkamos perimvietės užlietos potvynio vandens. Parskrido juodagalvės devynbalsės. Sprogsta: ievos, blizgantieji kauleniai. Pražydo paprastieji rūteniai.
Į Žuvinto pakrančių nendrynus jau parlėkė mažosios krakšlės. Stebėtas sketsakalis.
Pasirodė pirmosios pievinės lingės.
Parskrido: pilkosios devynbalsės, langinės kregždės. Pradėjo migruoti tilvikai: Amalvo polderyje pasirodė tikučiai, žaliakojai tulikai, Žuvinto ežero saloje tarpusavio peštynes kelia gaidukai.
Amalvo polderyje pradėtas žeminti vandens lygis.
Slūgsta pavasarinis potvynis - po truputį ėmė žemėti Žuvinto ež. vandens lygis.
Žuvinto ežere valtimi atlikta pirmoji šiais metais maršrutinė vandens paukščių apskaita.
Rudagalviai kirai savo įprastinėse kolonijų vietose jau sukrovė lizdus. Šiaurinėje ir petinėje ežero dalyse stebėti migruojantys mažieji dančiasnapiai.
Užlietose ežero pakrantėse įsibėgėjo varlių nerštas (R.V.). Diena rami, tad varlių, daugiausia smailiasnukių, balsai girdisi už poros šimtų metrų - rodos, nendrynai net gaudžia.
Pražydo pelkinės purienos - jau geltonuoja ištisi užlietų pievų plotai.
Švilpčioja pirmos švygždos.
Bent pora tūkstančių žąsų, daugiausia baltakakčių bei želmeninių, suskrido nakvoti į užlietą Kiaulyčios pelkę ties Naujavalakiais.
Buktos miške žydi drebulės.
Geltonosios kielės, kiauliukės - pirmos sugrįžę, skraido pelkės pakraščių pievoje.
Žuvinto ežeras išsilaisvino nuo ledo. Ledo likučiai suplukdyti į pakraščius, vandens lygis tebekyla, bet nebe sparčiai. Ežere plaukioja parskridusių ausuotųjų kragų pulkeliai.
Kukuoja pirma gegutė. Šiauriniame Žuvinto pelkės pakraštyje ryte girdėti du paukščiai.
Apie penkiolika tetervinų burbuliuoja pelkės pakraštyje. Aukštapelkėje gausiai žydi kupstiniai švyliai (S.P.).
Žuvinto ežeras vaduojasi iš ledo: atitirpę didžiuliai vandens plotai tarp augalijos kinių, sklylėtas ledas laikosi tik ežero atvirumose. Užlietose pakrantėse kurkia smailiasnukės varlės - prasidėjo jų nerštas.
Amalvo pelkės užlietuose polderiuose - būriai šaukštasnapių, kuoduotųjų, rudagalvių ančių ir cyplių.
Parskridę upiniai kirlikai.
Buktos miške pražydo: žalčialunkiai, baltažiedės plukės, vištapienės.
Žuvininkas, retas Žuvinto rezervate sparnuotis, stebėtas ežero apylinkėse. Pačiame ežere jam dar nėra kas veikti: vos kelios properšos ir atitirpusi Bambenos delta.
Pasirodė ausuotieji kragai.
Oro temperatūra vidurdienį perkopė 20 laipsnių šilumos.
Oro temperatūra dieną viršijo 15 laipsnių (17 C).
Parskrido juodieji gandrai - stebėta paukščių pora besimaitinanti Buktos miške ties Vartų kaimu. Suintensyvėjo šiaurinių žąsų migracija (R.V.).
Naujavalakių kaimo laukuose šmižinėja vilkas (7 val.). Prasidėjo lydekų nerštas (G.B.).
Didieji baubliai jau baubia daugelyje tradicinių buvimo vietų.
Nendriniai žiogeliai parskridę čirpia Žuvinto pakrantėje, ciksi nendrinės vištelės, jau yra dryžgalvės kryklės.
Dešimt baltųjų garnių braido užlietoje pievoje - pavasarį tai retas paukštis (A.P.).
Ties direkcijos pastatu - kukutis (labai ankstyva registracija).
Gana anksti parskridę margasparnės musinukės. Ankstų rytą iš Žuvinto išskrido apie šimtą migruojančių šiaurinių žąsų - pirmas didesnis būrys šį pavasarį. Prasidėjo varlių migracija. (R.V.).
Pelkėje parskrido ankstyvosios ir žaliosios pečialindos (G.B.), šaukštasnapės antys - pirmos šiemet, turškiasi užlietoje Žuvinto paežerėje (A.P.).
Parskrido: kuoduotosios, rudagalvės antys. Amalvo polderyje sebėtos cyplės, didžiosios kuolingos, kultupiai. (G.B, G.K.)
Kiaulyčios pelkėje jau baubia didysis baublys.
Zailių baloje stebėti baltieji garniai (pirmoji registracija). Į Buktos miško raistus parskridę slankos. Saltininkų pievose į tuoktavietes renkasi tetervinai, stebėti 3 praskrendantys griciukai. Dygsta pirmieji aukšliagrybiai - raudonosios plačiataurės (R.V).
Žuvinto ežere prasidėjo potvynis.
Paros vidutinė temperatūra tapo teigiama.
Paežerėje atkuto smailiasnukės varlės. Skraido pirmi citrinukai ir dilgėlinukai.
Intensyviai migruoja strazdai giesmininkai, baltabruviai. Vakare - pirmoji perkūnija.
Keturi mažieji ereliai rėksniai sklandė Žuvinto paežerėje ties Gojaus miškeliu.
Parskridę liepsnelės, pilkosios pečialindos, čivyliai, brastiniai tilvikai, perkūno oželiai.
Prie direkcijos pastato vaikštinėjo fazano patinas (G.B).
Ąžuolinių kaimo želdiniuose jau aidi seniai laukto paprastojo kikilio giesmės (R.V.).
Atkuto paprastieji tritonai.
Varnėnų būriai, nakvynėn besileidžiantys Žuvinto nendrynuose siekia kelis šimtus paukščių.
Pražydo pirmieji šalpusniai, laukuose beveik nebeliko sniego. Žuvinto pagrindinėje maitintoje - Bambenos upėje prasidėjo potvynis (R.V).
Paprastasis griciukas, pirmas pargrįžęs, vakare griciavo Žuvinto paežerės pievoje ties Salaitės pusiasaliu. Stebėti amaliniai strazdai (G.B.).
Sparčiau tirpsta sniegas Žuvinto apylinkėse - jis padengęs mažiau, nei pusę laukų.
Pirmosios žibuoklės pražydo Buktos girioje, nors miške dar gilu sniego. Parskrido mažasis erelis rėksnys (R.V.).
Ant Žuvinto ledo, ties Salaite šūkauja gulbių giesmininkių pora (R.V.).
Bambenos deltos properšoje: stebėtos smailiauodegės antys, rudagalvės kryklės (pirmos registracijos), 40 gulbių nebylių, didieji dančiasnapiai (G. B).
Šelmeninė kregždė (pirma ir nepaprastai ankstyva šiam pavasariui registracija) parskrido į Žuvintą: vienas paukštis anksti ryte tupinėja ant elektros laidų ties direkcijos pastatu.
Nendrinė starta - vienas paukštis, pirmoji registracija, stebėta ežero kinyse.
(G.B.)
Žuvinte dar visur žiemiška, dieną snigo.
Parskrido didieji kormoranai, želmeninės žąsys. Pulkeliai po maždaug dešimt paukščių skrido virš Žuvinto ež.
Parlėkė baltosios kielės. Keletas jų pirmąkart stebėta paežerės sodyboje, virš ežero, nendrynų pakraščiuose.
Parskrido dūminė raudonuodegė.
Pirma raudonkojų tulikų registracija (!). Pora šių paukščių apsistojo ežero saloje.
Parskrido nendrinė lingė. Pirmas paukštis stebėtas virš ežero nendrynų.
Strazdas giesmininkas gieda miške prie Dovinės. Pirma giesmė.
Parskrido karveliai keršuliai.
(A.Pa; A.P.; G.B.)
Parskrido rudagalviai kirai. Virš ežero - kelios dešimtys šių paukščių.
Parskrido pieviniai kalviukai. Vienas girdėtas virš ežero.
Gulbės ir žąsys - jau perėjimo teritorijose. Virš Žuvinto ež. nuolat skraido pilkųjų žąsų, gulbių poros. Jos tupia ant ežero atvirumose, kuriose anksčiau perėjo.
Pempės, vieversiai, varnėnai gausiai migruoja nepaisant ištisinės sniego dangos ant žemės.
Baltasis gandras į lizdą ėmė tempti šakas ir velėną.
(AP)
Ledo storis Žuvinto ež. - vidutiniškai 37 cm. Virš jo - daugiau nei 20 cm šlapio sniego.
(R.V.)
Pelėsakalio patelė stebėta ties Aleknonių k. netoli nuo sodybų. Matyt, apsnigtuose laukuose neranda maisto. Ankstyva pirma registracija.
(A.P.)
Žuvinto ež. vandenyje deguonies gan daug: 6 kv. - 2,6 mg/l; 2 kv. - 1,3 mg/l (čia vandens kvapas prastas); ties Dovinės up. - 8 mg/l; ties Epušės pusiasaliu - 10 mg/l.
(A. Pa.)
Parskrido pirmi baltieji gandrai.
(G.K.)
Parskrido dirviniai vieversiai. Pagaliau!
(G.B.)
Dienomis jau teka klevų sula (J.B.)
Žuvinto ežero saloje - 2 baltaskruostės berniklės (A.P)
Į įprastas savo kolonijų vietas renkasi rudagalviai kirai.
Liepakojų pelkėje parskridę perkūno oželiai (G.B.).
Vienas nebaikštus vilkas stebėtas nedideliu atstumu Žuvinto pelkės 12 kv, Linkime.
(G.B.)
Būrys pilkųjų žąsų, apie 30 paukščių skraido virš Žuvinto ežero.
Apsiskraidė bitės.
Parskrido varnėnai, pilkieji garniai, didieji baubliai, laukiai.
(G.B.)
Žuvinto žemapelkėje ties Zailių k. - pirmoji gervių pora.
Viena balinė pelėda išbaidyta nuo kupstų Liepakojų pelkėje.
Gulbių giesmininkių pora skraido virš ežero. Pirma registracija.
Balinės pelėdos, 2 paukščiai, stebėtos Žuvinto ež. Viensėdžio švendryne.
(G.K.)
Fazano patelė rasta gyvenanti Žuvinto ež. nendrynuose.
(G.B.)
Parskrido pilkosios žąsys. Pirmi jų balsai girdėti Žuvinte ties Salaitės pusiasaliu. Rūkas, nematyti.
(G.B.)
Pirmoji didžiosios zylės pavasarinė giesmė.
Pilkasis garnys, greičiausiai žiemojantis paukštis, praskrido virš Žuvinto ež.prieplaukos.
2 balinės pelėdos stebėtos ežero švendrynuose.
(G.K.)
Mažieji apuokai ėmė skraidyti tuoktuvinius skrydžius. Sutemus Verebiejų k. apylinkėse stebėti 2 paukščiai būdingai 'klepsėjo' sparnais.
(G.B.)
Žuvinto apylinkėse tikra žiema: ryte speigas siekė -29 laipsnius šalčio!
Žiemojančios ilgasnapės vištelės pėdsakai aptikti Žuvinto ež. 6 kv. nendryno pakraštyje.
(GB)
Žuvinto ež. šiaurinėje dalyje , 1 kv. stebėta ledu keliaujanti ūdrų šeimyna - patelė su dviem jaunikliais.
(GB)
Didysis dančiasnapis žiemoja neužšalusiose Dovinės upės ištakose. Čia stebėta ir 1 ūdra.
Laukuose ties Žuvinto palių 8 kv. - net 28 tetervinai (20 patinų, 8 patelės), kitame būrelyje - 8 tetervinai (1 patelė). laukuose - 17 stirnų būrys.
(GB, GK)
Žuvinto ežere vėl pagausėjo migruojančių žąsų. Dieną ežere jų buvo sutūpę bent 8 tūkstančiai, daugiausia tundrinės, kiek mažiau baltakakčių. Jų tarpe - apie 60 baltaskruosčių berniklių ir rudakaklė berniklė - labai retas migrantas, Žuvinto rezervate stebėtas ne daugiau, kaip 5 kartus.
A.P.
Žąsų apskaita visuose biosferos rezervato ežeruose: Žuvinte - 14750, Žaltytyje - 265, Amalve - 0. Buvo ūkanota, todėl neaišku, kiek žąsų iš Žuvinto išskrido ŠR-ŠV kryprimi.
Kiaulyčios pelkėje pražydo pirmieji siauralapiai gencijonai. Buktos miške - pirmi Elbinio skiautalūpio žiedai. Abi šios rūšys unikalios Žuvintui: siauralapio gencijono radvietė yra kone didžiausia Lietuvoje, o štai Elbinis skiautalūpis niekur kitur Lietuvoje lyg šiol nerastas.
Viena pačių rečiausių Žuvinte paukščių rūšių, didysis apuokas vidurdienį pabaidytas retokame aukštapelkiniame pušyne Žuvinto paliose, aukštapelkės centrinėje dalyje nuo žemės ir pažeme nuskrido laviruodamas tarp medžių. Mažiausias atstumas iki stebėtojo - apie 10 m. Stebėtas aiškiai kelias dešimtis sekundžių. Iki šiol rezervate žinoma tik apuoko viena registracija. Šeši apuokai. 2011 m. spalio 11 d. Buktos miške vykdant didžiųjų apuokų veisimo projektą į laisvę išleisti 6 didieji apuokai. 2012 m. rugpjūčio 30 d. Buktabalės gamtiniame rezervate paleisti dar du apuokai, abu su siųstuvais. Tačiau kad tie paukščiai būtų išlikę Žuvinte - duomenų nėra.
(G.B.)
