Patvirtintas planas Kiaulyčios pelkei prižiūrėti

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtino  Žuvinto biosferos rezervato Kiaulyčios botaninio-zoologinio draustinio gamtotvarkos planą.

Kiaulyčios botaninis-zoologinis draustinis (730,4 ha), kuriam parengtas gamtotvarkos planas, yra Žuvinto biosferos rezervato pietinėje dalyje, jame vyrauja pelkės (60,9%), kitą dalį užima pievos ir natūralios ganyklos (16%), miškai – 13,1%. 

Kiaulyčios pelkė yra viena vertingiausių Žuvinto pelkinio komplekso dalių. Iš viso čia rastos net 52 saugomos gyvūnų rūšys. Iš jų 6 rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos II ir/ar IV priedus, 27 rūšys įrašytos į Laukinių paukščių apsaugos direktyvą, 50 rūšių įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Čia auga bene didžiausia Lietuvoje siauralapio gencijono populiacija, tebegieda globaliai nykstančios meldinės nendrinukės. Aptinkamos Į Buveinių direktyvos II priedą įrašytos rūšys: mažoji suktenė, raudonpilvė kūmutė, ūdra. Nors Kiaulyčios draustinyje pirmiausia paminime pelkę, bet ją botanikai įvardija kaip buveinių tipą 6450 Aliuvinės pievos (376,8 ha). Greta randami labai vertingi 6410 Melvenynai (15,1 ha), 6510 Šienaujamos mezofitų pievos (8,8 ha), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (23,2 ha), 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (2,4 ha), 9080 *Pelkėti lapuočių miškai (36,6 ha), 91D0 *Pelkiniai miškai (38,9 ha). Draustinis yra paukščių apsaugai svarbi teritorija, kur saugomos Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys: meldinė nendrinukė, griežlė, švygžda, gervė, nendrinė lingė, pievinė lingė, didysis baublys, mėlyngurklė.

Didžioji draustinio dalis savo vertę įgijo dėl ilgametės ūkinės veiklos – šienavimo ir ganymo. Paskutiniuosius dešimtmečius teritorijoje esanti augalijos, tuo pačiu ir buveinių, įvairovė nyko dėl nutrūkusios ūkinės veiklos. Sukcesijos procesai sparčiausiai vyko pievose, lėčiau – viksvynuose ir tarpinėse pelkėse. Dėl vykstančių savaiminių gamtinių procesų (antrinės sukcesijos) dabartinė išlikusi augalija tapo nestabili ir pažeidžiama. Gamtotvarkos priemonės prisidės prie ekosistemos būklės stabilumo užtikrinimo. Jos numatytos valstybinėje ir privačioje žemėje.

Gamtotvarkos plano tikslai yra užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos būklę, tuo pačiu išsaugant jose aptinkamų į Saugomų rūšių sąrašą įrašytų augalų rūšių: raudonosios gegūnės, gelsvosios gegūnės, siauralapio gencijono, liekninio švylio populiacijas ir užtikrinant tinkamas perėjimo sąlygas saugomiems paukščiams - raudonkojui tulikui ir paprastąjam griciukui, taip pat išsaugant globaliai nykstančios rūšies – meldinės nendrinukės – populiaciją.

Kitas uždavinys yra atkurti ir palaikyti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės 6450 Aliuvinės pievos būklę, sudarant palankias sąlygas perėti meldinei nendrinukei ir kitoms saugomoms paukščių rūšims (pievinei lingei, pilkajai gervei); taip pat palaikyti esamą Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių palankią būklę bendrame 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų ir 6450 Aliuvinių pievų komplekse ir jose aptinkamų į Saugomų rūšių sąrašą įrašytų augalų rūšių (liekninio beržo, laplandinio karklo) populiacijų palankią apsaugos būklę bei išsaugoti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių -  pievinės lingės, nendrinės lingės, didžiojo baublio, švygždos, tuo pačiu sudarant palankias sąlygas kitoms saugomoms paukščių rūšims.

http://gamtotvarka.am.lt.