Rudens siurprizas - raudonkojų sakalų gausa

 Jei reiktų įvardinti, kuo ypatingas gamtos stebėtojams šis ruduo, be jokios abejonės vienas išskirtinumų būtų raudonkojų sakalų gausa. Dar nebuvo tokių metų, kai Žuvinto biosferos rezervato apylinkėse visą rugsėjo mėnesį iki dabar šiuos labai retus paukščius stebime kone kasdien, dažniausiai ne po vieną, o kartais išties gausiai.

Daugelis žmonių gal net nesusimąsto, kad raudonkojų sakalų Lietuvoje esama, o šių paukščių įprotis laikytis būreliais visai nebūdingas kitoms mūsų sakalų rūšims. Vienas mažiausių mūsų sakalėlių šalyje aptiktas prieš keturiasdešimt metų, o Žuvinte stebėtas nuo 1986 metų. Nuo to laiko pasitaikydavo užskrendančius raudonkojus sakalus stebėti du tris kartus metuose, dažniau gegužę. Betgi pasitaikydavo jų nematyti po kelis metus iš eilės.

Šįmet bene kasdien tris keturis sakaliukus nuo rugsėjo pirmų dienų matome įvairiose vietose - ties Verebiejų, Žuvintų, Aleknonių kaimais, šalia rezervato direkcijos. Gretimo Krokialaukio apylinkėse pakelėje tarp Santaikos ir Krokialaukio (Alytaus r.) tupinėjo ant laidų ar ore medžiojo 27 sakaliukai. Tačiau daugiausia jų – per 30, virš juodalksnių guotų gaudė grobį  vienoje vietoje Žuvinto palių pakraštyje ties Zailių k. visai leidžiantis saulei. Šiuose būreliuose ir grupėse pamatysi pilkai melsvos spalvos su rudomis blauzdų plunksnomis pasipuošusių patinėlių, pilkai rudų patelių ar į sketsakalius panašių jauniklių.

Raudonkojai sakalai šįmet stebėti įvairiose Lietuvos vietose, bet ko gero, niekur taip gausiai, kaip kad Žuvinto apylinkėse. Tenka tik spėlioti, ar neįprastai karštas rugpjūtis ir vasariška rugsėjo pirmoji pusė įtakojo tokią jų gausą.

Panašiai kaip pelėsakaliai, šie sakaliukai maitinasi įvairiausiais smulkiais atviro kraštovaizdžio gyvūnėliais - pelėnais, stambesniais vabzdžiais ar driežais. Artimiausios jų perimvietės yra Ukrainos, Rumunijos ar Vengrijos stepių teritorijose. Ten jie stengiasi perėti lizduose aukštai medžiuose, dažniausiai kolonijomis. 

Raudonkojai sakalai palyginti nebaigštūs, tad juos stebėti gali daugelis būnančių gamtoje.

Vėsesni orai, be abejo neužilgo išgins šiuos mielus paukščius į žiemavietes, bet kas žino – gal ir kitąmet galėsime jais gerėtis.

A.P.