Pristatyta knyga apie Suvalkijos tradicinę architektūrą

Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos  pristatė visuomenei naują knygą apie tradicinę architektūrą – „Kaimo statyba. Suvalkija“. Jau išleisti architektūros katalogai, skirti Dzūkijai, Vakarų Aukštaitijai ir Žemaitijai. Rengiama spaudai knyga apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą ir jos pritaikymą nūdienoje. Katalogai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba tiesiog norintiems statyti ar rekonstruoti sodybas, laikantis tradicijų.

„Kaimo statyba. Suvalkija“ - tai projekto „Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogo parengimas ir pristatymas saugomose teritorijose" ketvirtoji knyga, viso bus penkios knygos.

Šios architektūrinės studijos tikslas – aptarti kaimo architektūros tapatumo vertes, apibrėžti pagrindines nuostatas, kuriomis remiantis būtų plėtojamos naujos statybos saugomose teritorijose ir kitur. Siūlomi pavyzdžiai yra tarsi pradžiamokslis, kaip įsilieti į tradicijos tėkmę ir kurti šiandienai tinkamą architektūrą.

Leidinyje  apžvelgiami Suvalkijos tradicinės architektūros bruožai, apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Čia rasite projektinius  pasiūlymus, pateiktas praktinio įgyvendinimo sąlygos.

Leidinyje siekiama parodyti statinių įvairovę, Suvalkijai istoriškai būdingus, o ir šiandienos gyvenimui tinkančius tūrius bei formas. Suvalkija, dar vadinama Sūduva – lygumų kraštas, užimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį. Čia anksčiau nei kitur panaikinta baudžiava, kaimai išskirstyti į vienkiemius, o tai keitė ir mąstymo būdą, ir ūkininkavimo įpročius, ir kraštovaizdį. Darbštūs sumaniai besitvarkantys ūkininkai, dainingai kalbantys žmonės kūrė erdvias sodybas.

Stiprių ūkių sodybos Suvalkijoje – didelės. Arčiausiai kelio stengtasi statyti gyvenamąjį būstą – stubą, netoliese – svirną, kitame šone – tvartą, o gale sklypo dunkso pailgas stambus kluonas – visų trobesių durys turi būti šeimininkams matomos pro langus.

Svarbu suvokti esminius senojo lietuviško kaimo gyvenamąją aplinką formuojančius bei jo dvasią išreiškiančius tradicinės architektūros principus ir jų laikytis. Architektūra nuolat kinta, įkūnydama senų ir naujų formų derinius.

„Jeigu svajojate apie naują ar tiesiog norite sutvarkyti senąją sodybą, - pataria Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorė Rūta Baškytė, - patarimų ir architektūrinių eskizų rasite „Kaimo statybos“ kataloguose. Kaip sako senoliai, nauja – tai pamiršta sena“.

Visų 5 tradicinės architektūros katalogų „Kaimo statyba" elektroninę versiją rasite – www.vstt.lt

(A.P.)