Orai lepina Žuvinto sparnuočius

Lietaus užlietos balos, lyg per potvynį sukilęs ežero vanduo į Žuvintą priviliojo gerokai daugiau vandens paukščių, nei kasmet. Šį rudenį migruojančių žąsų ir ančių Žuvinte daugiau, nei per pastaruosius kelis metus. Neįprastai šiltas oras, savaitės pradžioje siekęs 15 laipsnių, vilioja juos pasilikti ilgiau, nei buvome įpratę stebėti.

Žuvinto apylinkių medžiai jau pliki, nurudavę, numetę lapus ežero nendrynai švyti puriomis nendrių šluotelėmis. Bet rudeniškame Žuvinte dar daug garsų ir judesio.

Nesiskubina nei gervės, nei žąsys

Virš Žuvinto pelkynų vis dar gali išgirsti gervių balsus. Didieji jų būriai pasitraukė į pietus nesulaukę spalio, tačiau iki dabar užsiliko pavienes pelkėje nakvojančios gervių šeimynos. Stebina ne tik vėlyvos gervės - didžiuliai pempių pulkai nutūpę ežero salos pakraščius, aplinkinius laukus. Kuoduotosios nesiskubins palikti mūsų šalies iki ims žnaibytis šalnos. Žuvinto paežerėje dar skraidžioja ir pavienės baltosios kielės, nendrinės lingės - jų išskridimo grafikai irgi gerokai suvėlinti.

Tačiau ne kelios gervės, tylenės pempės ar antys, kurių gausa ežere šįmet ypatinga, dabar traukia žvilgsnį.  Ankstyvą rytą arba leidžiantis saulei Žuvinte tampa kaip niekad judru. Baltakaktės, želmeninės, pilkosios žąsys tuo metu kyla skristi į laukus maitintis ar triukšmingai iš jų grįžta. Jos praleidžia naktį gerokai toliau nuo kranto, už ežero salos, kažkur pelkės pakraščio atvirose vietose. Kildami ar leisdamiesi šie paukščiai ramiais rytais Žuvinto pakrantėse sugeba sukelti didžiulį šurmulį, kuris trunka daugiau nei valandą po saulės patekėjimo arba saulėlydžio metu. Pagal balsus gali atskirti, kad nakvynėn susirinkusių žąsų tarpe vyrauja švelniabalsės baltakaktės žąsys.

Nuo spalio viduryio suskaičiuojame pusšešto tūkstančio žąsų - tiek jų rudenį nebuvo jau penketą metų. Stebina ir tai, kad pilkosios žąsys užsiliko gerokai ilgiau, nei įprasta. Būdavo metų, kai tos vienintelės Lietuvoje perinčios žąsys pasitraukdavo rugsėjo mėnesio viduryje, dar nepasirodžius šiaurinėms žąsims.

Varnėnų būriai nemažėja

Į Žuvinto nendrynus jų susirenka tūstančiai, dešimtys tūkstančių. Mūsų šalyje dabar nerasi didesnių laukinių paukščių susitelkimų nei tie, stebimi Žuvinto nendrynuose. Nakvoti paukščiai renkasi prieš pat saulėlydį, nors jų oro viražai nesibaigia ir prieblandoje.

Gali krūptelti kai staiga iš nežinia kur užplūsta gausybe sparnų šniokščianti varnėnų banga. Net ne būriai, o šimtus metrų nusitęsę plačios ir tankios juodukų paukščių juostos pravingiuoja ežero pakraščiais, virš sodybų stogų ir medžių. Pasiekę tankius paežerės nendrynus, keldami didžiulį triukšmą varnėnai staiga susminga į nendres. Ir taip būrys po būrio, kol dideliame tankiai nutūpti nendrių stiebai ima linkti. Triukšmingieji varnėnai dar ne kartą ištisu debesimi kyla iš nendryno, kol visiškai sutemus aprimsta ir nutyla, kad ryte vėl pasklistų po aplinkinius laukus.

(AP)