Nacionalinio paukščio lizduose Dzūkijoje užaugo menkos vados

Jei nelyja lietus ir nepučia stiprus vėjas, gandralizdyje ties Žuvinto rezervato direkcija gandriukai nuolat miklina sparnus ir net gerokai atsiplėšia į orą nuo lizdo. Šiųmetei vadai plasnoti sparnais pavyksta kur kas laisviau, nei pernai, nes lizde – vos pora jauniklių. Du jauniklius tėvai išmetė dar nepadaiguotus. Išmesti gandrų jaunikliai šią vasarą  – ne naujiena. Taip būna, kai šiuos paukščius ištinka badmetis. Keletą metų iš eilės toji pora labai gerai atitinka statistinius Dzūkijos gandrų vidurkius.

Šie metai Žuvinto apylinkėse išsiskirs pačiomis mažiausiomis gandrų vadomis nuo apskaitų pradžios, jų vidurkis - lygiai du jaunikliai lizde. Nei viename lizde neužaugo daugiau, nei trys jaunikliai, daug kur lizde stypso vos vienas gandriukas. Tiesa, gandrų užimtų lizdų skaičius didelis: Žuvinto biosferos rezervate perėjo 35 baltųjų gandrų poros. Iš viso rezervato teritorijoje yra 54 gandralizdžiai.

Nuo biosferos rezervato įsteigimo 2002 m. jame perintys gandrai skaičiuojami kiekvienų metų liepos mėnesį. Nevertinant pastarųjų dviejų metų, biosferos rezervato gandrų skaitlingumas augo. Pernykštė vasara buvo labai nepalanki gandrams, šiųmetė taipogi - labai sausa, pievose gandrams akivaizdžiai trūko ir varliagyvių, ir bestuburių. O ir pačių pievų plotas šįmet gerokai mažesnis.

Gandrams nepalankūs sekantys metai gali ir nepasitaikyti, tačiau nykstančios įvairiausių rūšių turtingos natūralios pievos yra bėda ne tik gandrams, bet ir daugeliui kitų paukščių, kuriems esame neabejingi. Nelieka jiems kur maitintis, sukti lizdus ir vesti auniklius. Gandras yra ilgai gyvenantis paukštis, tad vieni kiti nesėkmingi metai jų populiacijai didelės įtakos neturės. Ko gero, šių paukščių ateityje gali negausėti dėl tinkamų maitinimosi vietų nykimo. 

AP