Meldinių nendrinukių Žuvinte gausiau, nei per paskutinius 25 metus

Nors Žuvinto pelkę sekina užsitęsusi sausra, rečiausių šlapių viksvynų paukščių – meldinių nendrinukių populiacija šiemet yra gausiausia nuo 1991 metų. Čia jau aptikome 15 giedančių patinėlių, jų gal bus stebėta ir daugiau, nes vadovaujantis metodikomis, apskaitas atliksime ir dar neregistruotų paukščių paiešką tęsime iki liepos mėnesio.

Siekiant kiekvieną paukštį atskirti, įžiūrėti per teleskopus reto sparnuočio visiškai netrikdant, beveik visos pelkėje giedančios meldinės nendrinukės yra sužieduotos plastiko žiedais. Todėl žinome, kad keletas giedančių nendrinukių yra sugautos ankstesniais metais Žuvinto viksvynuose, o kiti, nešiojantys nedidelius tamsiai žalius žiedus su skaičiais yra kilę iš Baltarusijos bet užauginti ir paleisti Žuvinto pelkėje.

Iš keturiasdešimt devynių jauniklių, pernai atvežtų iš Baltarusijos pelkių, rezervato direkcijoje užaugintų, sužieduotų ir vėliau paleistų į laisvę, - net devyni sugrįžę patinėliai gieda pelkės pakraščių viksvynuose. Tiek parskridusių patinėlių su kaupu patvirtino mūsų ir užsienio ekspertų lūkesčius dėl iki šiol niekada nebandyto jauniklių perkėlimo metodo, atlikto praėjusiais metais Žuvinte. Kartu užaugintų ir į perimvietes sugrįžusių žieduotų patelių skaičius bus aiškesnis gerokai vėliau, nes joms dabar kiti rūpesčiai – šiomis dienomis teoriškai turėtų būti sudėtos ir baigiamos perėti kiaušinių dėtys.

Žuvinto pelkė yra seniausia žinoma vieta Lietuvoje, kur meldinė nendrinukė aptikta. Tuo pačiu metu ji atoki, labiau nutolusi nuo kitų perėjimo vietų Lenkijoje, Baltarusijoje ar mūsų pamaryje ir Nemuno deltoje, kur telkiasi pagrindinė lietuviška meldinės nendrinukės populiacija. 

Apie 150 ha viksvynų plotas, kurį šienaujame baigiantis vasarai, Žuvinto pelkės pakraščiuose ir paežerėje yra vis gerėjančios būklės Natura 2000 buveinė – aliuvinės pievos ir tarpinės pelkės. Jos privilioja retų saugomų rūšių - kartu su globaliai nykstančia meldine nendrinuke čia peri stulgiai, pievinės lingės, geltongalvės kielės, raudonkojai tulikai, veša retos augalų rūšys.

Kol nevėlu, žymiausi šios globaliai nykstančios rūšies ekspertai bando nustatyti tikslesnes žiemojimo vietas, migracijos kelius ir genetinius ryšius tarp meldinės nendrinukės populiacijų. Pavyzdžiui, mes jau žinome, jog Žuvinte žieduotos meldinės nendrinukės gieda Biebžos pelkyne Lenkijoje už 140 kilometrų.

Vis tik, yra ypatingai svarbu pagausinti rūšį vietovėse, kuriose paukščių kritiškai mažai, o veisimosi buveinės vėl tapo tinkamomis. Panašių vietų kaip Žuvinte yra Vokietijoje, kur meldinė nendrinukė išnyko prieš keletą metų bei vakarų Lenkijoje. Šių šalių specialistams geri Žuvinto nendrinukių populiacijos atkūrimo rezultatai yra labai svarbūs, teikiantys vilties, jog tokiais metodais gali pavykti atkurti populiacijas ir kitose šalyse.

Meldinės nendrinukės populiacijos atkūrimo darbai bus tęsiami ir šiemet. Kaip ir pernai, birželio pirmoje pusėje Žuvinto biosferos rezervato direkciją turėtų pasiekti meldinių nendrinukių jaunikliai iš Zvanec pelkės Baltarusijoje, kuri yra bene didžiausia žemapelkė Europoje. Jauniklių, parvežtų su visais lizdais, perkėlimu rūpinsis Baltijos aplinkos forumo suburta komanda iš Lietuvos ir Baltarusijos gamtininkų ir vabzdžialesių paukščių jauniklių auginimo patirtį turinčių specialistų.

A.P.